Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, kad informacinio karo metu „demokratija negali būti skystablauzdė“, taip gindama Seimo atmestą pasiūlymą riboti rusiškos produkcijos kiekį televizijose.
„Lietuva šiandien yra informacinio karo stovyje ir propagandos karo stovyje, todėl gintis privalome. Demokratija negali būti skystablauzdė, ji turi gebėti apsiginti“, - žurnalistams sakė prezidentė, aplankiusi Alytuje tarnaujančius karius.
D.Grybauskaitė sakė ketinanti toliau kalbėtis su politikais dėl iniciatyvos įstatyme įtvirtinti, kad programos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. retransliuojamų televizijos programų kiekio kiekviename jų vartotojams siūlomame televizijos programų pakete, išskyrus specializuotus paketus.
Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija.
Seimas prieš savaitę atmetė atitinkamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, dauguma kritikų argumentavo, kad tai gali pažeisti žodžio laisvės principus.
D.Grybauskaitė žurnalistams sakė, kad mėgins įtikinti politikus, ir neatmetė galimybės, jog teiks kiek pakeistą įstatymo projektą.
„Kalbėsiu su politikais, mėginsiu įtikinti, galbūt kažką keisime, bet apsiginti turime ir privalome patys“, - sakė ji.
Pasak šalies vadovės, propagandos karo pavyzdį liudija ir neseniai žiniasklaidoje paviešinta informacija, kad Lietuvos moksleiviai vyko į sukarintas stovyklas Rusijoje.
Lietuvoje kuriamos greitojo reagavimo pajėgos
Kuriamas greitojo reagavimo pajėgas antradienį aplankiusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jos padės Lietuvai savarankiškai skubiai reaguoti į vadinamąsias „nekonvencines grėsmes“, kurios apima skiriamųjų ženklų neturinčių ginkluotų grupuočių veiksmus ar tautinių mažumų kurstymą.
„Pirmiausia Lietuva turės pati apsiginti esant naujoms įvairioms grėsmėms, ir ypač nekonvencinėms grėsmėms. Todėl būtina turėti labai greitai judančią kariuomenę, kuri galėtų atsirasti nuo 2 iki 24 valandų, priklausomai nuo situacijos, tame taške, kuriame reikia“, - žurnalistams sakė prezidentė, aplankiusi Alytuje tarnaujančius karius.
Planuojama, kad Lietuvos greitojo reagavimo pajėgas sudarys dvi bataliono kovinės grupės, karinių oro pajėgų, specialiųjų operacijų pajėgų ir logistinės paramos vienetai.
D.Grybauskaitės teigimu, Lietuva tokiu būdu pirmoji iš NATO valstybių ėmėsi veiksmų po NATO viršūnių susitikimo, kuriame reaguodami į Rusijos veiksmus Aljanso valstybių vadovai sutarė kurti ypač greito reagavimo pajėgas.
Lapkritį pradėjus funkcionuoti greitojo reagavimo pajėgoms, vienu metu Lietuvoje aukštoje parengtyje budės per 2,5 tūkst. gerai parengtų ir aprūpintų karių.
Kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas pirmadienį sakė, kad greitojo reagavimo pajėgos bus pasirengusios atremti „hibridinio karo“ grėsmes, tokias kaip tautinių mažumų kurstymas, provokacijos, nevalstybinių ginkluotų organizacijų bei grupuočių išpuoliai, neteisėtas valstybės sienos kirtimas, karinio tranzito procedūrų pažeidimas, neramumai kaimyninėse šalyse.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
