Trečiadienį įvyko vienas reikšmingiausių Europos Sąjungos istorijoje šalių lyderių susitikimas. Jo metu, Briuselyje 27 Europos valstybių vadovai trečią kartą susitiko aptarti euro zonos problemų, kad priimtų sprendimus, kurie padėtų šalims išvengti dar gilesnės krizės.
(Papildyta 23:12 val.) Italijos, kurios situacija Europos Sąjungai pastaruoju metu kelia itin didelį nerimą, premjeras Silvio Berlusconis perskaitė ilgai lauktą pranešimą apie ES ir Italijos Biudžeto planus. Italija įsipareigojo iki 2026 m. padidinti pensinį amžių nuo 65 iki 67 metų, per trejus metus, vykdant rivatizacijos planą, gauti 5 mlrd eurų ir nuo 2012 m. gegužės supaprastinti darbo rinkos reguliavimo priemones.
Šie įsipareigojimai, tikimasi, padės užpildyti trūkstamas grandis Europos gelbėjimosi iš skolų krizės plane, o padidindama pensinį amžių iki 67 metų Italija susilygins su Vokietija ir Prancūzija, kurios tai jau padarė, rašo Telegraph.co.uk.
Vokietijos parlamentui anksčiau trečiadienį pritarus Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) didinimo planui, toks sprendimas šalies kanclerei Angelai Merkel suteikė plačius įgaliojimus dalyvauti derybose dėl fondo stiprinimo, tad jis greičiausiai bus išplėstas iki 1 trilijono eurų.
EFSF sukurtas siekiant palaikyti finansinį stabilumą Europoje suteikiant finansinę paramą euro zonos valstybėms. Rugsėjo pradžioje Vokietijos parlamentas pritarė siūlymui įtraukti į nacionalinį įstatymą dėl EFSF pataisas, pagal kurias būtų išplečiamos fondo galios.
(Papildyta 22:54 val.) Europos Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy'us susitikimo metu sakė:
„Mes pasiekėme sutarimą, kuris apima tiek trumpalaikius, tiek ilgesnės trukmės bankų poreikius. Svarbiausias šio žingsnio tikslas – skatinti pasitikėjimą Europos bankininkystės sektoriuje.
Geresnės vidinės galimybės bankų trumpalaikiam ir ilgalaikiam finansavimui yra būtinos, kad būtų išvengta kreditų krizės ir kad būtų užtikrinti finansavimo srautai į tikrąją ekonomiką. Šalys narės teiks garantijas, leisiančias išplėsti fondų galimybes.
Nusprendėme remtis bendru požiūriu ir pagal esančias sąlygas ir kriterijus veiksmų koordinavimą derinti ES lygiu.“
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Anot prezidentės Dalios Grybauskaitės, šie sprendimai – tai tik pirmas žingsnis sprendžiant euro zonos problemas, o užsitęsusi skolų krizė gali turėti įtakos ir Lietuvos ekonomikai.
Savaitgalį ES lyderiams nepavyko priimti galutinio sprendimo dėl tokių klausimų kaip bankų apsauga ir Europos finansinio stabilumo fondo galių stiprinimas. Buvo nuspręsta, kad bankai nuo šiol turės didinti įstatinį kapitalą siekdami apsisaugoti nuo rinkos sukrėtimų. Europos valstybės taip pat sutiko padidinti paramos euro zonos šalims, atsidūrusioms ties bankroto riba, fondą.
Per trečiadienį vykusį viršūnių susitikimą buvo suderinti bendri euro zonos gelbėjimo principai, tačiau susitarimo detalės gali būti parengtos per vėlesnius finansų ministrų susitikimus ir „artimiausiomis dienomis greičiausiai nebus paskelbtos“.
Viena svarbiausių užduočių per šį ES viršūnių susitikimą – kaip sustiprinti 440 mlrd. EFSF, siekiant išvengti skolų krizės išplitimo. Baiminamasi, kad to gali nepakakti, jei Italijoje krizė įsismarkaus.
Taip pat skaitykite:
Skolų krizė: Europa bando pati save išgelbėti
Vokietijos parlamentas leido didinti EFSF fondą iki 1 trilijono eurų
