Vakar Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytoms Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, kuriomis tikimasi padidinti šių pirkimų skaidrumą. Parlamentarai sutiko ir su šalies vadovės pasiūlytu baudų už minėto įstatymo pažeidimus didinimu.
Prezidentė neapsikentė piktnaudžiavimų
Prezidentės kantrybė trūko, kilus skandalui dėl Žemės ūkio ministerijos neskelbiamų derybų būdu už milijonus litų perkamų informacijos viešinimo paslaugų. Po šiuos faktus atskleidusių „Respublikos" publikacijų šių metų sausio pabaigoje pasiaiškinti į Prezidentūrą buvo skubiai iškviesti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), Valstybės kontrolės ir Konkurencijos tarybos vadovai. Paaiškėjo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo išimtis – neskelbiamos derybos – taisykle yra tapusi ir kitoms valstybės institucijoms.
VPT vadovo Žydrūno Plytniko pateiktais duomenimis, per 2010 m.
5200 perkančiųjų organizacijų neskelbiamų derybų būdu sudarė 4 tūkst. viešųjų pirkimų sandorių už didesnę nei 1 mlrd. litų sumą.
Pareikalavusi iš viešuosius pirkimus kontroliuojančių institucijų efektyvesnio darbo, prezidentė pažadėjo ir pati pasirūpinti, kad būtų užlopytos galimybę piktnaudžiauti suteikiančios įstatymo spragos.
Siūlo didinti ir baudas
Vakar šalies vadovės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė Seime pristatė Prezidento kanceliarijos Teisės grupės parengtas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios sudarys prielaidas efektyviau kontroliuoti viešuosius pirkimus, racionaliai naudoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas.
Kartu pateiktos ir Administracinio teisės pažeidimų kodekso pataisos, kuriomis siūloma išplėsti administracinės atsakomybės už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus ribas, kad būtų baudžiami ir apskritai šio įstatymo reikalavimus ignoravę, ir netinkamai jį pritaikę asmenys. Taip pat siūloma didinti ir baudas, kurios šiuo metu yra neadekvačios padarytų pažeidimų sukeltiems nuostoliams (žr. informaciją).
Baudos būtų taikomos perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti Viešųjų pirkimų komisijai asmenims, Viešųjų pirkimų komisijų nariams, balsavusiems už neteisėtų sprendimų priėmimą.
Už šalies vadovės teikiamas Viešųjų pirkimų įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas po pateikimo balsavo 74 Seimo nariai, „prieš" balsavusių nebuvo, 2 parlamentarai susilaikė. Prie minėtų įstatymų pataisų Seimas preliminariai žada grįžti balandžio 19 d. Dabar projektai bus svarstomi Seimo Ekonomikos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetuose, taip pat Seimo Antikorupcijos komisijoje, kuri pirmoji pradėjo narplioti šokiruojančius valstybės institucijų piktnaudžiavimus, perkant prekes ir paslaugas neskelbiamų derybų būdu.
Privalės gauti leidimą
Neskelbiamas derybas ketinančioms vykdyti perkančiosioms organizacijoms Viešųjų pirkimų įstatymo pataisomis siūloma įtvirtinti pareigą apie tai informuoti VPT ir gauti jos sutikimą pasirinkti šį pirkimo būdą.
Pasak S.Cirtautienės, tai leistų VPT įvertinti, ar pasirinktas neskelbiamų derybų būdas iš tiesų yra pagrįstas ne tada, kai pirkimas baigtas, kaip yra dabar, o dar prieš jį pradedant. Tai sudarytų realią galimybę užkirsti kelią piktnaudžiauti įstatymo nuostatomis, sumažintų neskaidrių viešųjų pirkimų riziką ir apsaugotų perkančiąsias organizacijas, o kartu ir visą valstybę nuo finansiškai žalingų sutarčių.
Valstybės institucijos ir savivaldybės piktnaudžiauja ir įstatyme numatyta išimtimi, kuri leidžia prekes ir paslaugas pirkti vidaus sandoriais – iš pavaldžios įmonės ar įstaigos, o ne rinkoje. Tai, pasak S.Cirtautienės, padeda tarpti korupcijai ir nesąžiningai konkurencijai. Todėl projekte siūloma prieš vykdant viešuosius pirkimus vidaus sandorių būdu iš pradžių gauti VPT sutikimą.
Beje, Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė praėjusiais metais jau teikė analogišką pataisą dėl prekių ir paslaugų pirkimo iš perkančiajai įstaigai pavaldžių įmonių. Tačiau tąsyk dauguma parlamentarų nepritarė, kad būtų panaikinta įstatymo išimtis, leidžianti, pavyzdžiui, savivaldybėms pirkti prekes ir paslaugas iš savo įsteigtų įmonių nesivadovaujant Viešųjų pirkimų įstatymu.
Viešumas – ir ginklas, ir vaistas
Prezidentės manymu, perkančiosioms organizacijoms nebaudžiamai piktnaudžiauti Viešųjų pirkimų įstatymu leidžia viešumo stoka. Todėl siūloma jas įstatymu įpareigoti viešinti visus pradedamus pirkimus, jų laimėtojus, sudaromas sutartis. Jei įstatymo pataisos bus priimtos, visą informaciją apie viešuosius pirkimus įstaigos privalės viešinti savo interneto svetainėse, o jei tokių neturi – kitais būdais.
Parlamentarai domėjosi, ar siūlomos įstatymo pataisos pagreitins viešųjų pirkimų procedūras, nes šiuo metu jas labai užvilkina nepatenkintų tiekėjų skundai, teismai.
Pasak S.Cirtautienės, VPT siūlomos suteikti prevencinės funkcijos netiesiogiai paveiktų ir viešųjų pirkimų procedūrų trukmę.
“Reikalavimas perkančiosioms organizacijoms iš anksto viešai skelbti apie numatomus viešuosius pirkimus, o pirkimus neskelbiamų derybų būdu arba iš perkančiajai organizacijai pavaldaus tiekėjo iš anksto suderinti su VPT padės eliminuoti vėlesnius ginčus, dėl kurių ir užvilkinami pirkimo procesai", – teigė šalies vadovės patarėja.
Pasigedo atsakomybės
Prezidentė siūlo keisti ir VPT pavaldumą. Įstaiga prie Ūkio ministerijos tarnyba tapo tik nuo 2010 m. sausio 1–osios Saulėlydžio komisijos siūlymu. Iki tol ji buvo pavaldi Vyriausybei.
Deja, pakeitus VPT pavaldumą viešuosiuose pirkimuose daugiau skaidrumo neatsirado. Iškalbingas jau pats faktas, kad ir paties ūkio ministro Dainiaus Kreivio atsistatydinimas, ir jo garsioji pažyma apie iš verslo ir politikos grupių neva patirtą spaudimą susiję su viešaisiais pirkimais.
Dabar siūloma, kad VPT direktorių 5 metų kadencijai finansų ministro teikimu skirtų ir atleistų Vyriausybės vadovas.
Tačiau Seimo narys Saulius Pečeliūnas prezidentės siūlomuose įstatymo pakeitimuose pasigedo pačios VPT atsakomybės apibrėžimo.
“Peržiūrėjus teikiamą projektą, man kilo abejonių dėl VPT nepriklausomumo nuo atsakomybės", – po balsavimo replikavo S.Pečeliūnas. Anot jo, šiandien institucijos, kurios kreipiasi į VPT, gauna jos rekomendacijas, kaip organizuoti konkursą. O kai pagal šias rekomendacijas rengto konkurso pralaimėtojas kreipiasi į teismą, kelerius metus vykstančiuose teisminiuose procesuose VPT nedalyvauja net kaip trečiasis asmuo.
“Ji neatsako už rezultatą, kuris gaunamas įgyvendinus teiktas rekomendacijas. Tai yra labai bloga praktika, kurią reikia taisyti, bet nei dabar galiojančiame įstatyme, nei teikiamame projekte apie nepriklausomos tarnybos atsakomybę už savo teikiamų rekomendacijų pasekmes nekalbama", – apgailestavo S.Pečeliūnas.
Kęstas KOMSKIS, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas:
Stebina ir netenkina tai, kad VPT vėl siūloma grąžinti prie Vyriausybės. Prieš gerus metus tokia tvarka jau buvo, ir prezidentė tą tvarką pakeitė, pasirašydama įstatymo pataisas. Šio trečiadienio posėdyje vėl grįšime prie tos pačios problemos ir norėtume iš Prezidentūros atstovų išgirsti, kodėl siūlomas jau buvęs ydingas variantas.
Mūsų siūlymas – kad VPT, kaip savarankiška institucija, būtų veikiama prezidentės ir kad būtent prezidentė siūlytų tarnybos vadovo kandidatūrą. Taip susiklostė, kad visus viešuosius pirkimus stebi Specialiųjų tyrimų tarnyba, kurios vadovą skiria prezidentas, prokuratūra, kurios vadovo kandidatūrą irgi teikia prezidentas. Todėl ir VPT turėtų būti tose pačiose rankose, kad atsakomybė būtų aiški, o ne išskaidyta, ir vėl galų gale mes neturėtume kaltų.
Deja, labai dažnai kalbos apie kovą su korupcija skiriasi nuo darbų. Interesų išties labai daug. Ko vertos vien užuominos apie politinius spaudimus! Aišku, šiandien mėginama juos savotiškai numarinti, bet tai iš tiesų vyksta! Ir tam būtina užkirsti visus kelius.
Alia ZINKUVIENĖ
