„Mane džiugina (...), kad pereinama nuo tokio stichiško arba labai fragmentiško oro gynybos pajėgų įvedimo į Lietuvą rotaciniu pagrindu, prie nuoseklios sistemos, kurioje NATO rėmuose iš tikrųjų yra sudaromos labai aiškios lentelės – kas, kuo, kaip gali prisidėti ir kaip tie pajėgumai gali būti paskirstomi Baltijos šalyse“, – po apsilankymo Kaune esančiame Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų štabe teigė G. Nausėda.
„Matydamas visą tai aš tikrai turiu vilties, kad tas rotacinis oro gynybos modelis taps ne tik deklaracija, bet taps realiai įgyvendinama sistema ir tam nereikės labai daug laiko“, – akcentavo šalies vadovas.
Prezidentas taip pat pabrėžia, kad oro pajėgos yra ypač svarbi kovinės galios dalis.
„Turime ambicingų tikslų plėtoti mūsų karines oro pajėgas ir kalbėjome įvairiais aspektais – tiek apie transporto oro pajėgų plėtrą, tiek apie detekcijos radarų sistemas. Nes tikrai susiduriame su pakankamai rimtais iššūkiais tiek kalbant apie galimai nuklydusius dronus, tiek apie oro balionus“, – pabrėžė G. Nausėda.
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno teigimu, kitąmet prie rotacinės oro gynybos modelio Lietuvoje prisidės bent 3 Europos valstybės. Visgi, konkrečių šalių, ketinančių į Lietuvą atsiųsti oro gynybos sistemų, politikas tikina negalįs atskleisti.
ELTA primena, kad vasarą Lietuvoje buvo dislokuota Nyderlandų ilgojo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“, skirta liepos 7-19 dienomis vyksiančioms pratyboms „Baltic Connection 24“.
„Patriot“ dislokavimas dvišalėms pratyboms Lietuvoje tapo pirmuoju žingsniu įgyvendinant praėjusiais metais Vilniaus viršūnių susitikime NATO priimtą sprendimą dėl rotacinio oro gynybos modelio, skirto stiprinti Aljanso integruotą oro ir priešraketinę gynybą.
