NATO nare Lietuva tapo 2002 m. kovo 29 dieną.
Sunkus, bet įdomus kelias
Lietuvos kelią į NATO V. Adamkus vadina sunkiu, bet įvairiu. Jis su dideliu malonumu atsimena pirmuosius šalies žingsnius į aljansą. V. Adamkui 1998 metais tapus prezidentu, pagrindinis jo užsienio politikos tikslas ir buvo narytės NATO bei Europos Sąjungoje.
„2002 metais, kada Prahoje NATO valstybių vadovų tarybos pasitarime buvo galų gale balsuota vienbalsiai pakviesti, rodos, 7 valstybes į NATO organizaciją, aš galvoju, kad tai buvo viena iš nuostabiausių dienų mūsų užsienio politikoje“, – TV3 sakė V. Adamkus.
Vis dėlto iki tampant aljanso nare, mažai kas Lietuvoje tikėjo, kad pavyks tai padaryti. Todėl, pamena V. Adamkus, iki įstojimo pirmieji jo vizitai į užsienį buvo orientuoti į susitikimus su didžiųjų valstybių vadovais, stengiantis įtikinti mūsų valstybės būtinumą tapti NATO organizacijos nare“.
„Tai buvo ne tik bendras reikalas, bet mūsų valstybės garantijos išgavimas, nes buvome vienui vieni. Jei mūsų kaimynai būtų ėmęsi kokių nors žingsnių, mes buvome vieni, nuo nieko nepasaugoti. Mūsų dalyvavimas tarptautinėje organizacijos buvo gyvybiškai svarbus“, – pasakojo prezidentas.
Šilti santykiai su JAV vadovais
Beveik visą savo gyvenimą ir karjerą V. Adamkus praleido JAV, kur jam pavyko užmegzti šiltus santykius su šalies prezidentais. Per savo karjerą V. Adamkus dirbo net šešiems JAV prezidentams. Jis neatmeta galimybės, kad tai galėjo prisidėti prie sėkmės tampant NATO dalimi.
„Užėmus aukštas pareigas JAV administracijoje, kur man teko aplinkos apsaugos srityje dirbti, turint tiesioginį kontaktą prie Baltųjų rūmų, man problemos nebuvo. Ant mano stalo telefonas stovėjo, kuris buvo tiesioginis ir vienintelis ryšys su Baltaisiais rūmais. Jeigu man reikėdavo prezidento, man reikėjo tik pakelti telefoną ir turėdavau jo sekretorę. Taip, tas padėdavo. Ne kartą teko visą laiką klausimą kelti Lietuvos saugumo, Lietuvos NATO įstojimo reikalais“, – sakė V. Adamkus.
Prezidentas šviesiai pamena dieną, kai priimtas sprendimas leisti Lietuvai prisijungti prie NATO. Netrukus po to tuometinis JAV prezidentas Džordžas W. Bušas apsikabino V. Adamkų ir pranešė apie netikėtą vizitą į Lietuvą.
„[Jis] žiūrėdamas į mane sako „tai pasimatysime Vilniuje šiandieną“. Jis turbūt dėl mano veido išraiškos, kadangi buvau pritrenktas tokio netikėto pasakymo, pasakė „taip, taip, Vilniuje pasimatysime“. Man pasikeitė visa programa, nelaukiau programos galo, dalis delegacijos sėdome į mašinas, į oro uostą grįžti į Vilnių, kad pasiruoštume prezidento atskridimui. Galvoju, kad tai yra istorinis įvykis mūsų istorijoje ir tuo pačiu tapo ir NATO istorijos dalimi“, – pasakojo V. Adamkus.
Šilta padėka Lenkijai
Prisimindamas Lietuvos kelią į NATO, V. Adamkus išskiria vieną valstybę – Lenkiją.
„Su prezidentu Aleksandru Kvasnievskiu mūsų santykiai ar „chemija“ sutapo. Pradėjome labai artimai bendradarbiauti. Jis man pasakė, kad Lenkija yra mūsų advokatas patekti į NATO, „mes darysime viską, kas jūsų būtumėte nariais“. Metai po metų, buriantis su Angela Merkel, Žaku Širaku, pavyko man asmeniškai sudaryti tokius šiltus, malonius santykius“, – sakė V. Adamkus.
Kartu su Lietuva patekti į NATO siekė dar šešios valstybės – Latvija, Estija, Slovėnija, Slovakija, Rumunija ir Bulgarija. Anot V. Adamkaus, šalys tarpusavyje nekonkuravo, tiesiog turėjo tą patį tikslą.
„Visi turėjome tas pačias sąlygas. Tačiau buvo viena pagrindinė geležinė taisyklė – visi turėjome atitikti reikalavimus, kad taptume tos organizacijos nariais, savo pasiruošimu, nusistatymu. Manau, kad kiekviena valstybė stengėmės viską padaryti kuo geriausiai, kad per trumpiausią laiką taptume organizacijos narėmis“, – kalbėjo V. Adamkus.
O štai Rusija, anot V. Adamkaus, tuo metu yra išsakiusi nuostabą, kad Lietuva siekia tapti kaimynei priešiškos jėgos dalimi, nors tiesioginių trukdžių iš Rusijos prezidentas nepastebėjo.
„Kalbantis su mūsų diplomatais, užsienio reikalų ministrais, jie skųsdavosi, kad buvo priekaištų, kad mes užsiimame su nedraugiška jiems organizacija, norime tos organizacijos nariais tapti, kuri prieštarauja ar yra nusistačiusi prieš Rusiją“, – prisiminė V. Adamkus.
Vis dėlto Lietuvos įstojimą į NATO V. Adamkus laiko ne tik pasiekimu Lietuvos politiniame gyvenime, bet ir mūsų saugumo garantu, kadangi „stovime su organizacija, kuri yra įsipareigojusi, kad vienos NATO narės užpuolimas laikomas visos NATO užpuolimu“.
Šiuo metu NATO priklauso 29 pasaulio valstybės.
