„Klausimų kyla ir būdų, kaip į tuos klausimus galėtų būti atsakyta, yra daug. Ne tik tyrimo komisija. Seimo statutas numato pakankamai platų sąrašą įvairių priemonių, kaip galima užduoti klausimus įstaigų vadovams“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjerė.
Taip Vyriausybės vadovė komentavo vasarį išleistoje Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateikiamą tuometinio žvalgybos pareigūno liudijimą, jog VSD vadovybė žodžiu davė nurodymus atlikti tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos patikrinimą.
Pasak I. Šimonytės, kadangi VSD vadovas yra skiriamas Seimo, ši institucija ir turėtų spręsti kokius klausimus užduoti.
„Seimas spręs, ar norėtų ir kaip norėtų tuos klausimus užduoti. Kad klausimų užduoti galima ir turbūt reikia demokratijoje, dėl to man abejonių nėra“, – kalbėjo ji.
Prezidentas savo ruožtu kartoja, kad nei pats, nei per savo atstovus neprašęs VSD tikrinti jo komandos rinkimų metu.
Knygoje pateikiamas aukštas pareigas VSD užėmusio pareigūno liudijimas, jog jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis popieriaus lapus su daugybe pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“.
Nors VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateikė raštą, kad buvo tikrintos visų kandidatų į prezidentus komandos ir rinkiminiai štabai, D. Pancerovas ir B. Davidonytė savo knygoje cituoja minėtą pranešėją, kuris tvirtino, jog tikrintas buvo tik G. Nausėdos štabas ir galimi rėmėjai.
Pranešėjas taip pat knygai liudijo, jog VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis patvirtino, kad sąrašai buvo gauti iš paties G. Nausėdos.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, jog pavasario sesijoje parlamentarai galėtų imtis kelių žingsnių, pavyzdžiui, išsikviesti tam tikrus pareigūnus atsakyti į klausimus, situaciją galėtų aiškintis NSGK, gali būti pradėtas ir parlamentinis tyrimas.
