„Lietuvos geležinkeliai“, nors ir valstybės valdoma, bet komercinė įmonė, ir „Lietuvos geležinkelių“ pasirinkimo klausimas, su kokiais partneriais turėti reikalų, o su kokiais neturėti. Jei gauni užsakymą vežti trąšas, tegu pačios trąšos ir nesankcionuotos, bet vežamos iš ten, kur yra trąšų gamybos įmonė, kuri yra sankcionuota (...) – atsisakyti vežti tokį krovinį yra paprasčiausias sprendimas“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, sankcijų „paletė“ Europos Sąjungoje yra gana komplikuota, pavyzdžiui, sankcionuota tiek „Belaruskalij“ įmonė, tiek jos produkcija, tiek savininkai, o „Grodno Azot“ atveju – tik įmonė ir savininkai, bet ne produktas, todėl bandoma jo kilmę klastoti.
„Esame geografiškai tokioje vietoje, per ką bandoma į ES patekti, turime daug krūvio, bet yra ir gana paprastų sprendimų, kurie tą krūvį institucijoms gali sumažinti, nes uždarbis čia tikrai labai mažas ir jo vaikytis, nemanau, kad verta“, – pridūrė premjerė.
I. Šimonytės teigimu, tokie pavieniai komerciniai sandoriai su prekėmis, kurios yra „pilkojoje zonoje“, kelia riziką, todėl įmonė turėtų įsivertinti pirmiausia reputacinę riziką ir taip pat pinigus, kurie iš to uždirbami.
„Valstybės valdoma įmonė visada turi įsivertinti vienoje pusėje savo reputacinę riziką, kuri yra turtas, kitoje pusėje – tuos ne baisiai didelius pinigus, kuriuos iš to galima uždirbti“, – teigė I. Šimonytė.
Pasalk jos, situacija yra gerokai pasikeitusi ir krovinių yra gerokai sumažėję, tačiau „Lietuvos geležinkelių“ dar laukia didelis iššūkis perorientuoti savo veiklą į Vakarų rinkas.
LTG vadovas Egidijus Lazauskas trečiadienį teigė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ palaiko idėją visiškai atsisakyti iš Baltarusijos ir Rusijos gabenamų krovinių. Vis dėlto, pasak jo, visiškas krovinių iš šių šalių atsisakymas būtų galimas tik tuomet, jei LTG nesugebėtų suvaldyti į Lietuvą gabenamų sankcionuotų prekių.
