Ministro Pirmininko interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.
Vakar Vyriausybė pritarė energetiniams projektams: planuojamai atominei elektrinei Visagine ir gamtinių dujų terminalui Klaipėdoje. Premjere, ką apie projektus galvojate Jūs? Ar toks Vyriausybės projektų patvirtinimas reiškia, kad atominė Lietuvoje tikrai bus statoma?
Vakar Vyriausybė patvirtino net tris svarbius projektus. Tai ir su jūsų jau minėta Visagino AE susiję projektai, Koncesijos sutarties projektas, suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektas ir įstatymas dėl mūsų elektros sistemos sinchroninio sujungimo su europinėmis sistemomis. Šie įstatymų projektai yra labai didelis žingsnis į priekį realizuojant tikrai svarbius strateginius projektus (įskaitant ir VAE projektą), kurie leidžia mums užsitikrinti, kad per artimiausią dešimtmetį, Lietuvoje būtų sukurta saugi, konkurencinga, integruota į Europines sistemas ir leidžianti apsirūpinti vartotojams pigiausiomis energetinėmis paslaugomis šalies energetikos sistema. VAE – tikrai svarbus projektas, leidžiantis mums pasiekti, kad Lietuva nebebūtų taip stipriai priklausoma nuo importuojamos elektros kaip yra dabar, kadangi 75% elektros energijos perkame iš trečiųjų šalių, daugiausia – Rusijos. Šiuo požiūriu Lietuva, blogąja prasme, labai ženkliai išsiskiria iš visų Europos valstybių. Po Ignalinos AE uždarymo esame labai pavojingai priklausomi nuo importuojamos elektros energijos. Įgyvendinus VAE projektą galėtume apsirūpinti pigiausiai gaminama elektros energija lyginant su visais kitais galimais elektros gamybos šaltiniais. Noriu priminti, kad visi skaičiavimai ir tarptautinė patirtis rodo, kad branduolinėse jėgainėse gaminama elektros energija yra pigesnė nei elektros energija gaminama naudojant dujas, vėjo energiją, biomasę ar biokurą. Be to, tokia 17 mlrd. litų dydžio investicija statybos laikotarpiu sukurtų daug papildomų darbo vietų, duotų daug papildomos pridėtinės vertės mūsų BVP. Pastačius elektrinę ir gaminant pakankamai pigią, konkurencingą elektros energiją, ją pardavinėjant bei eksportuojant, iš tikrųjų būtų galima uždirbti tikrai nemažų dividendų. Ekspertų skaičiavimai rodo, kad nuosavo kapitalo grąža, t.y. kokia dalis valstybės ar įmonės įdėtų pinigų grįžtų kiekvienais metais per dividendus, gali siekti iki 10 proc. Lyginant su kitomis valstybinėmis įmonėmis, kur tokia grąža siekia tik apie 1 proc., tokie rezultatai mums atrodo tikrai labai neblogi.
Premjere, tai apie referendumą dėl atominės statybų kalbėję žmonės arba jau pradėję jį organizuoti (yra renkami parašai) gali nebevargti
Žmonės visada turi galimybę išsakyti savo nuomonę. Mes tikrai to nesvarstėm. Norėčiau pastabėti, kad VAE projektas yra tęstinis, pradėtas dar amžinatilsį A. Brazausko Vyriausybės, tęstas G. Kirkilo Vyriausybės. Mes perėmėm tuos darbus ir paspartinom. Realizuojame tuos sprendimus, kurie buvo priimti ir ankstesnio Seimo, priėmusio įstatymus dėl AE statybos. Šiuo atžvilgiu esame nuoseklūs ir nuosekliai įgyvendiname tai, kas ne vieną kartą buvo tvirtinama įvairiuose dokumentuose ir nacionalinės energetikos strategijose. Be abejo, žmonės turi galimybę ir klausti, ir abejoti, ir rinkti parašus. Bet būtų keista, jei tokias abejones imtų reikšti ne žmonės ar atskiros iniciatyvinės grupės, o pats Seimas. Noriu priminti, kad Seimas 2007 m. yra patvirtinęs įstatymą dėl Atominės elektrinės statybos, Nacionalinės energetikos strategiją, pagal kurią numatyta, kad tokia elektrinė užima ypatingai svarbią strateginę vietą. Todėl reiktų laikytis nuoseklumo ir siekti labai aiškių, svarbių ir naudingų Lietuvai rezultatų.
Premjere, buvęs STT pareigūnas V.Giržadas tapo įtariamuoju dėl informacijos nutekinimo „Snoro“ byloje. Premjere, kaip vertinate tokį posūkį V.Giržado istorijoje ir ar nesigailite jį gynęs?
Aš nežinau visų aplinkybių. Kiek teko matyti – ir Generalinė prokuratūra nekomentuoja, kokio masto yra įtarimai, kaip jie formuluojami. Aš esu sakęs, kad reikalingas ikiteisminis tyrimas, kuris atsakytų į klausimą, kas galėjo nutekinti informaciją apie vykdomus ikiteisminius tyrimus. Primenu, kad viešojoje erdvėje buvo minimos įvairios aplinkybės. Juolab, kad ta pati informacija galėjo nutekėti ir iš Prokuratūros. Labai svarbu, kad tyrimas būtų objektyvus ir neatrodytų kaip kelių tarnybų tarpusavio santykių aiškinimasis.
Premjere, Generalinis prokuroras paprašė Seimo panaikinti Jūsų partiečio parlamentaro V. Matuzo neliečiamybę. Kaip vertinate susiklosčiusią situaciją dėl V. Matuzo? Jūsų manymu, ar reikia leisti tirti V. Matuzo elgesį, ar neliečiamybė neturėtų būti panaikinta?
Pirmiausia, negalima taip kelti klausimo. Todėl Seimas ir sudarė komisiją. Pagal Seimo Statutą ir Konstituciją komisija turi įvertinti Prokuratūros pateiktus įtarimus ir atsakyti į klausimą, ar teisėsauga šiomis aplinkybėmis nepiktnaudžiauja. Tai vadinama imuniteto Konstitucine norma. Kaip žinia, pats V. Matuzas sustabdė savo narystę partijoje. Asmeniškai iki šiol man V. Matuzo veikla nekėlė abejonių. Bet atsakymus turi duoti Seimo komisija – palaukime jos išvadų.
Premjere, ar pritariate V. Matuzo požiūriui, kad tam tikros Panevėžio grupuotės daro spaudimą STT pareigūnams, kai eina kalba apie politines partijas? Jūs tokiai jo pozicijai pritariate?
Dar sykį galiu pakartoti, kad tokiu atveju Konstitucijoje ir Seimo Statute yra numatyta, kad į tokius klausimus turi atsakyti specialiai sudaryta Seimo komisija. Ir ji buvo sudaryta antradienį vykusiame Seimo posėdyje. Komisijos uždavinys yra atsakyti į klausimą, ar šioje istorijoje teisėsauga elgiasi objektyviai, ar įtakos neturėjo kiti faktoriai ar jėgos.
Jūsų nuomone, kaip atsilieps konservatorių partijos reitingams, populiarumui ši V.Matuzo istorija?
Žinoma, tokios istorijos mums kelia susirūpinimą, tačiau nesustabdo nuo darbų, kuriuos vertiname kaip svarbiausius – energetikos projektai, finansų tvarka, ekonomikos atsigavimas, bedarbystės mažėjimas. O kad rinkimų kampanijos metu būsime įvairiai puolami – jokia paslaptis. Esame partija, turinti stuburą, įgyvendiname labai svarbius strateginius projektus. Valstybės saugumo departamentas neseniai Vyriausybės posėdyje informavo, kad galime sulaukti labai stipraus ir įvairiai realizuojamo pasipriešinimo dėl šių projektų įgyvendinimo ir.
Premjere, antradienį Seimui Vyriausybė pateikė metinę ataskaitą. Kuriuo iš nuveiktų Vyriausybės darbų džiaugiatės labiausiai ir dėl kurių darbų apgailestaujate, kad nepavyko jų nuveikti? O gal yra kažkokių darbų, kuriuos jau iki šiol labai reikėjo padaryti?
Mes praeitais metais dirbom pagal labai aiškiai sudėliotus prioritetus. Vienas iš svarbiausių prioritetų buvo šalies makroekonominio stabilumo, finansų stabilumo užtikrinimas nelengvomis aplinkybėmis. Matome, kokia sudėtinga situacija yra Graikijoje ir visoje euro zonoje, ir galiu pasidžiaugti, kad mums pavyko pasiekti tikrai nemažai. Ne tik Vyriausybės, bet visos ekonomikos, t.y. verslo, žmonių ir viso Seimo darbo dėka pavyko pasiekti, kad praėjusiais metais mūsų ekonomika augo beveik 6 proc., ir toks augimas yra vienas iš sparčiausių visoje Europos Sąjungoje. Iš kitos pusės, mūsų netenkina toks faktas, kad bedarbystė vis dar lieka labai didelė ir pastangų ją mažinti reikia dar didesnių. Tikiu, kad vardan tokių pastangų realizavimo mums pavyks sutarti ir su Trišale taryba, ir su Seimu dėl darbo santykių lankstesnio reglamentavimo, nes be tokio reglamentavimo negalime tikėtis, kad verslas kurs daugiau naujų darbo vietų. Galiu pasidžiaugti, kad praeitais metais mums pavyko labai ženkliai pasistūmėti realizuojant svarbiausius strateginius energetikos projektus, ir to rezultatus matome vakar priimtuose sprendimuose. Nemažai pasiekta ir kitose srityse, bet yra dalykų, kur nepavyksta pasiekti to, ką mes norėtume pasiekti. Daugiabučių namų renovacijoje vis dar stinga stipresnio pagreičio, nors kai kurios savivaldybės – Zarasų, Visagino, Ignalinos – žada labai aktyviai įsijungti su naujomis daugiabučių namų renovavimo vykdymo programomis, kurios taps stipriu postūmiu. Vertindami savikritiškai situaciją Lietuvoje galime matyti, kad gebame tvarkytis visai neblogai, ypač vertinant ne Vyriausybės ar atskirų politinių partijų pastangas, o visų Lietuvos piliečių pastangas.
Premjere, prasidėjo teisminis procesas, kuriame mitingą prie Seimo organizavusius visuomenininkus – Medalinską, Genzelį ir Ozolą – policijos pareigūnai kaltina, kad mitingas buvo surengtas ne laiku, ne toje vietoje, kur buvo išduotas leidimas rengti mitingą. Kaip Jūs vertinate šį procesą? Koks Jūsų politinis šio proceso vertinimas?
Negalima teisinių procesų vertinti politiškai. Pilietinis žmonių aktyvumas yra gerai ir tuo reikia pasidžiaugti, nors susirinkę žmonės kritikuoja ir Vyriausybę, ir partiją, ir Premjerą. Pilietinis aktyvumas yra tai, ką mes iškovojome prieš 22 metus. Bet laikytis taisyklių yra privaloma visiems. Šiuo atveju pilietinės visuomenės lyderiai turėtų būti suinteresuoti tuo, kad vienas iš pamatinių dalykų pilietinės visuomenės ir pilietinės valstybės egzistavime būtų teisinė valstybė ir kad ji prasidėtų nuo pačių mažiausių dalykų ir nuo pačių mūsų –nuo to, kad mes laikomės taisyklių ne tik gatvėse, važiuodami automobiliais, bet ir organizuodami mitingus.
Premjere, kaip vertinate Prezidentės ketinimus vykti į Ukrainą? Į Ukrainą ji vyksta rytoj susitikti su buvusia Ukrainos premjere J. Tymošenko.
Tai tikrai geras ir svarbus žingsnis. Mums šis regionas – Ukraina, Moldova, Pietų Kaukazas, Baltarusija – yra labai svarbios. Šio regiono gravitacija arčiau Europos mums yra labai svarbi ilgalaikio geopolitinio saugumo garantija. Turime nenuleisdami rankų dėti visas pastangas, kad ES nebūtų nusivylimų šių šalių kartais daromomis klaidomis ar negebėjimu įgyvendinti europietiškos teisinės valstybės, pilietinės demokratijos normų. Važiuojant į tų šalių sostines ir susitinkant su lyderiais, opozicija reikia labai aiškiai – tiesiai į akis – išsakyti, kokias klaidas jie kartais daro, ir kaip skausmingai tai gali atsiliepti. Tai taip pat puiki galimybė vienai iš ES šalių vadovių aplankyti J. Tymošenko. Jeigu Prezidentei iš tiesų pavyks šio vizito metu padaryti tai, ką ji siekia padaryti, tai bus tikrai labai neblogai.
Ačiū Jums už pokalbį.
