„Biudžetas tikrai nėra paveiktas artėjančių rinkimų, turime jau trečią mūsų Vyriausybės teikiamą biudžetą (...) Nuosekliai vykdome Vyriausybės programą ir numatytus įsipareigojimus ir nieko bendro su rinkimais neturi. Jei turėtų, tai, matyt, mes vėl galėtume kalbėti apie deficitą, apie nepagrįstą išlaidavimą (...) Elgiamės atsakingai, nepopulistiškai“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.
Pasak premjero, kitais metais didės asignavimai beveik visoms sritims, bus finansuojamos 6 struktūrinės reformos.
„Tęsiame pagrindinę Vyriausybės liniją. Biudžetas nukreiptas į gyventojų pajamų didinimą, finansuojamos šešios struktūrinės reformos, didėja asignavimai iš esmės visoms sritims. Noriu pabrėžti, kad mūsų fiskalinė politika išlieka pakankamai griežta, laikėmės fiskalinės drausmės įpareigojimo“, – sakė S. Skvernelis.
2019 metais daugiausia augs asignavimai sveikatos apsaugai – 279 mln. eurų, švietimui - 185 mln. eurų, socialinei apsaugai – 151 mln. eurų.
„Rekordiškai auga sveikatos srities finansavimas, privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) auga 15,9 proc. „Sodros“ išlaidos auga, atrodo, nors tiktai 0,7 proc., bet reikia turėti omenyje, kad šimtai milijonų eurų bus skirta pensijoms didinti, vaiko pinigams. Bet kalbant apie pačios „Sodros“ biudžetą, reikia atkreipti dėmesį, kad nutraukiami mokėjimai į antrąją pakopą, tai yra beveik 200 mln. eurų. Taip pat aktyvių darbo rinkos priemonių perkeliamas į valstybės biudžetą“, – spaudos konferencijoje sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Pasak Vyriausybės pranešimo, pensijų indeksavimui 2019 metais numatoma skirti 212,3 mln. eurų, didesniems vaiko pinigams – 117 mln. eurų, pareiginės algos baziniam dydžiui ir minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimui – 46,7 mln. eurų. Mokytojų algoms planuojama papildomai skirti 49,1 mln. eurų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams – 31,1 mln. eurų.
Pasak finansų ministro, jau įprasta, kad daugiausia lėšų skiriama socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui.
„Biudžetas atspindi pagrindines reformas. Jeigu pasižiūrėtume be paminėtų sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos, tai yra inovacijų, mokesčių ir šešėlio mažinimo reformos. Tai, kaip ne kartą esu kartojęs, šešėlio mažinimas atsvers mokestinės naštos mažinimo kaštus ir fiskališkai bus neutralu. Tai tikrai didelė investicija į ateitį, per geresnį konkurencingumą, per kvietimą dirbančiuosius grįžti į Lietuvą“, – kalbėjo ministras.
Vyriausybė teigia turinti aiškų ir stabilų trejų metų mokesčių planą ir žada 6 proc. punktais mažėsiančius mokesčių darbo jėgai per trejus metus. Lietuvos darbo mokesčiai esą bus konkurencingiausi Baltijos šalyse.
Numatyta, kad šešių reformų įgyvendinimas padidins šalies BVP 2 proc., padės sukurti ir išsaugoti 26 tūkst. darbo vietų.
„Nepriklausomas vertinimas buvo atliktas ir paskelbtas dar prieš šiandieninį posėdį dėl šio biudžeto. Anot mokslininkų (...) reformos leis ženkliai prisidėti prie šalies ekonomikos augimo, naujų darbo vietų kūrimo ir trumpalaikėje perspektyvoje, bent jau prognozuojame, kad reformų dėka 2 proc. didinsime bendraus vidaus produktą (BVP)“, – spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.
Finansų ministras V. Šapoka pastebėjo, kad savivaldybių finansavimas kitais metais augs kiek lėtesniu tempu, bet sparčiau nei valstybės biudžeto išlaidos. Pasak jo, absoliučia išraiška savivaldybėms finansavimas išaugs 154 mln. eurų.
„Taip pat savivaldybių laukia rimta naujovė. Šiuo metu, didžiąja dalimi, savivaldybių finansavimas priklauso nuo gyventojų toje savivaldybėje skaičiaus. Įvedame papildomą kriterijų – darbo užmokesčio fondo pokytis. Tai ir įgalins savivaldybes rūpintis, kad į jas ateitų investicijos, kurtųsi gerai apmokamos darbo vietos, mažėtų šešėlis“, – sakė V. Šapoka.
Vyriausybė antradienį pritarė 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuris parengtas planuojant 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų perteklių.
Projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 16,7 proc. (1,516 mlrd. eurų) iki 10,587 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs apie 22 proc. (beveik 2,122 mlrd. eurų) iki 11,682 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 1,095 mlrd. eurų – 2,2 karto (605,369 mln. eurų) daugiau nei numatyta šiemet (489,171 mln. eurų).
Spartus biudžeto pajamų ir išlaidų augimas yra susijęs su mokesčių pertvarka (jų konsolidavimu darbuotojo pusėje), taip pat bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies finansavimo perkėlimu į valstybės biudžetą.
Antradienį biudžeto projektas teikiamas Seimui, ketvirtadienį vyks projekto pristatymas parlamente.
