Premjeras: diskusija dėl dvikalbystės tautinių mažumų gyvenamosiose vietovėse – sudėtinga

„Kalbant apie dvikalbiais lenteles arba dvikalbystę, ši diskusija yra tikrai sudėtinga, netgi Konstitucinio lygmens, bet čia reiks bendradarbiaujant ir su savivalda, ten kur dominuoja vienoj ar kitoj seniūnijoje asmenys, kalbantys lietuvių ir kita kalba, tuos klausimus svarstyti“, – penktadienį žurnalistams Panevėžyje sakė ministras pirmininkas.

LLRA-KŠS atstovai Seime siūlo savivaldybių, kuriose tautinė mažuma sudaro ne mažiau nei 10 proc. gyventojų, institucijose leisti vartoti tautinės mažumos kalbą bei ja gauti atsakymus į užklausas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Paluckas ragina neskubėti vertinti JAV administracijos politikos: ne viską mes žinome

Premjeras dėl mokesčių iniciatyvų koalicijoje: „Sutarta judėti į priekį“

Vyriausybės priemonių plane – GPM lengvata darbuotojų kelionėms į darbą

Pakeitimais siekiama, jog tokiose savivaldybėse tautinių mažumų kalba greta lietuvių būtų naudojama viešojo administravimo subjektų pavadinimuose, topografiniuose ženkluose ir gatvių pavadinimuose. Juos tvirtintų savivaldybės taryba.

Kaip skelbė BNS, praėjusiais metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad dvikalbiai viešieji užrašai galimi ten, kur yra poreikis suteikti informaciją tiek vietos gyventojams, tiek užsienio svečiams.

Tautinių mažumų įstatymo pakeitimais taip pat siūloma įtvirtinti, kad mokyklose stiprinant lietuvių kalbos mokymą negali būti bloginamos tautinės mažumos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos.

„Dėl švietimo, matyt, abejonių jokių nėra. Tai yra Vyriausybės viena iš pareigų užtikrinti, kad iš tam tikros kultūrinės aplinkos kilę mūsų šalies piliečiai turėtų galimybę į išsilavinimą ta kalba. Be abejo, yra skatinama labai gerai mokėti lietuvių kalbą dėl paprastos priežasties, kad vaikai baigę mokyklą galėtų aukštosiose mokyklose tinkamai studijuoti ir integruotis į darbo rinką“, – kalbėjo G. Paluckas.

Pasak premjero, į tautinių mažumų interesus privalo būti atsižvelgta pagal šalies tarptautinius įsipareigojimus.

Tautinių mažumų įstatymą pernai priėmė praėjusios kadencijos Seimas. Jis įsigaliojo sausį.

Remiantis 2021-ųjų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai.

Šalyje lenkų gyveno apie 183,4 tūkst. (6,5 proc.), rusų – 141,1 tūkst. (5 proc.), baltarusių – 28,1 tūkst. (1 proc.), ukrainiečių (14,1 tūkst., 0,5 proc.), kitų tautybių (16,1 tūkst., 0,6 procentai).