Ministras pirmininkas Andrius Kubilius, duodamas interviu Lietuvos radijui tvirtino, kad minimalios mėnesinės algos didinimas neatsiejamas nuo darbo santykių liberalizavimo.
– Premjere, vakar Vyriausybė pasitarime sutarė, kad MMA galėtų didėti nuo kitų metų pradžios, jeigu Seimas priimtų darbo santykių liberalizavimo įstatymus. Klausimas: ar darbo kodekso pataisoms pritartų Trišalė taryba, ar tai galėtų būti tiesiog politinis sprendimas? Jūs sakote, kad verslo sąlygos pagerėtų, tačiau būtų mažiau apsaugotas samdomas darbuotojas. Ką manote?
– Mes pasiūlėme minimalią algą didinti dviem etapais: nuo liepos 1 dienos didinti iki 850 Lt. Jeigu būtų priimtas įstatymų paketas dėl darbo sąlygų pakeitimo (padarant darbo sąlygas lankstesnes), tai tada matytume galimybę nuo sausio 1 dienos didinti MMA iki 900 Lt. Kodėl siūlome tuos du dalykus daryti kartu? Mums rūpi darbo vietų augimas, rūpi sąlygos, kurios leistų verslui kurti daugiau naujų darbo vietų. Darbo vietos neatsiranda savaime. Jos neatsiranda finansų ministrei ar Premjerui paliepus. Jos atsiranda tada, kai verslas gali jų daugiau sukurti. Augimo darbotvarkė, apie kurią po Prancūzijos Prezidento rinkimų daug kalbama ir Europoje, tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje, visų pirma, turi būti siejama su sąlygų sukūrimu, kurios leistų verslui ir augti, ir kurti naujas darbo vietas. Kaip rodo Europos Komisijos atlikta analizė, ekspertų, verslo atlikti tyrimai, Lietuvoje vienas iš pagrindinių trukdžių, neleidžiančių verslui drąsiau kurti naujas darbo vietas, yra nelankstūs darbo santykiai. Lietuvos mokslininkų tyrimai, išspausdinti viešose publikacijose, Lietuvos universitetų ekonomistų tyrimai rodo, kad nesubalansuotai didinant MMA, t.y. vienu etapu padidinus tiek, kad verslui taptų sudėtinga tokią naštą pakelti, galime sulaukti darbo vietų sumažėjimo. Viename iš VU mokslininkių straipsnių kaip tik ir teigiama, kad atlikus visus ekonominio modeliavimo darbus galima įsitikinti, kad padidinus MMA nuo 800 iki 900 Lt, darbo vietų skaičius sumažėtų maždaug 5 proc. Mes siūlome subalansuotą sprendimą, kurio rezultatas – daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų.
– Premjere, šiandien Seimas svarstys PVM lengvatų spaudos leidiniams projektą. Kartu Seimo nariai siūlo lengvatas ir kai kuriems maisto produktams. Dabar pasigirdo didžiųjų miestų merų siūlymai lengvatą įvesti ir viešajam transportui. Galima tai suprasti kaip prieš rinkiminius pareiškimus... Tačiau kokios PVM lengvatos yra realios?
– Ši lengvata yra skirta vienam konkrečiam segmentui – regioninei spaudai, tačiau greta atsirado kitų siūlomų lengvatų. Ne kartą atlikti Valstybės kontrolės skaičiavimai rodo, kad PVM lengvatos neduoda naudos vartotojui, jos duoda tik papildomą pelną gamintojams ir kartu sumažina biudžeto pajamas. Šiame projekte yra siūlomos papildomos lengvatos maistui, dviratininkų šalmams, vaikų dviratukams ar kėdutėms. Finansų ministerijos ekspertų skaičiavimais, jeigu toks projektas būtų priimtas, pajamos į valstybės biudžetą sumažėtų maždaug 1 mlrd. Lt. Tai reiškia, kad milijardas litų turėtų būti nuimtas nuo mokytojų atlyginimų, pensijų, sveikatos sistemos finansavimo. Tokia yra lengvatų kaina. Mūsų Vyriausybės laikosi principinės nuostatos, kad žymiai geresnis yra Danijos kelias – mažinti ir atsisakyti tokių lengvatų, o esant reikalui, kurias nors sritis paremti biudžeto pinigais, subsidijuoti. 2008-2009 m. priėmėm visą eilę sprendimų, kurių dėka Lietuvoje PVM lengvatų skaičius sumažėjo labai stipriai. Galime džiaugtis į biudžetą gerai surenkamu PVM mokesčiu. To dėka galime finansuoti visą eilę visuomenei svarbių išlaidų. Yra likę, berods, tiktai trys PVM lengvatos: knygų leidybai, vaistams ir šildymui. Svarstymai dėl PVM regioninei žiniasklaidai galėtų būti rezultatyvūs, jeigu tas svarstymas vėl neišplis iki begalybės.
– Vyriausybės pasitarime pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pritarti paramos nepasiturintiems gyventojams pertvarkai. Kokie tai bus etapai? Kokie svarbiausi darbai? Ar tai reiškia, kad paramos ir paramos gavėjų mažės?
– Socialinės paramos pašalpų sistema jau yra pertvarkoma. Penkios savivaldybės įgyvendina naują bandomąją sistemą. Mūsų įsitikinimu, pirmų keturių mėnesių rezultatai yra tikrai labai įdomūs ir verti, kad į juos dėmesį atkreiptų kitos savivaldybės. Šilalės ir Akmenės savivaldybėse, kurios prisiėmė atsakomybę už socialinės paramos pašalpų dalinimą, lyginant su praėjusiais metais sutaupė apie 30 proc. lėšų. 30 proc. sumažėjo paramos gavėjų, kadangi į sprendimą, kam skirti tokią paramą, labai aktyviai įsitraukė vietos bendruomenės – kaimelių, seniūnijų, miestelių bendruomenės.
– Premjere, tai reiškia, kad paramos paprasčiausiai negauna tie, kurie susitvarko tvarkingai popierius, bet iš tiesų yra dirbantys, gaunantys pajamų ir turto.
– Jūs absoliučiai teisūs. Žmonės, gyvenantys kaimynystėje, žymiai geriau gali pamatyti, ar tokiai šeimai, žmogui reikalinga parama, ar jis bando apgaudinėti savo bendrapiliečius.
– Kam tikrai reikia – parama yra skiriama ir žymiai greičiau, kiek aš suprantu. Nelaukiant kol praeis kažkiek laiko, kol žmogus neturės darbo arba kiek reikės pastovėt Darbo biržoj.
– Jūs visiškai teisūs. Džiaugiuosi, kad savivaldybės, kurios ėmėsi tokios atsakomybės ir pertvarko paramos skirstymo sistemą, pasiekė rezultatų. Sutaupytos lėšos lieka savivaldybės žinioje ir jie tuos pinigus gali skirti kelių tvarkymui ar kitų, bendruomenei svarbių, projektų realizavimui. Visų mūsų solidarumas pasidaro žymiai taiklesnis ir mažiau kainuojantis.
– Premjere, praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Koncesijos sutarčiai su Japonijos kompanija „Hitachi“ dėl Visagino AE statybos. Kaip žinome, šio projekto kritikai inicijuoja gyventojų referendumą, renka parašus. Kai kurie Seimo nariai inicijavo Seimo nutarimą dėl referendumo surengimo. Po pateikimo tokiam nutarimo projektui pritarta. Kaip į tai reaguotų kompanija „Hitachi“ – strateginis investuotojas – jeigu vis dėlto referendumas Seimo narių iniciatyva būtų surengtas?
–Svarbu yra tai, kad Vyriausybė patvirtino labai svarbius įstatymų projektus ir dėl VAE, ir dėl SGD terminalo, ir dėl nacionalinės energetinio saugumo strategijos, ir dėl mūsų elektros sistemų sinchronizacijos su Vakarų Europos sistemomis. Didelis pluoštas dokumentų, informacijos, verslo planų yra pateikta Seimui. Tikiu, kad Seime vyks tikrai racionalios diskusijos. Diskutuoti, ginčytis ir kelti klausimus tikrai yra dėl ko. Kartu yra galimybė remtis labai konkrečiais skaičiais, ne vien tiktai emocijomis. Referendumas yra Lietuvos žmonių teisė: surinkti 300 tūkst. parašų ir reikalauti, kad vienas ar kitas klausimas būtų sprendžiamas referendume. Kai tokios iniciatyvos imasi patys Seimo nariai, tai investuotojui gali kilti abejonių, kiek politinės valios ir sutarimo tokiu svarbiu klausimu yra Lietuvoje. Atkreipiu dėmesį, kad Visagino AE projektas yra tęstinis. Pirmieji pareiškimai, kad Lietuvoje uždarius Ignalinos AE turėtų būti statoma nauja AE, buvo padaryti A.Brazausko Vyriausybės dar 2005-2006 metais. G.Kirkilas toliau tęsė darbus: buvo priimtas AE įstatymas, kuriame nedviprasmiškai pasakyta, kad Lietuva turi statyti naują AE. Mūsų Vyriausybė tęsia šio įstatymo įgyvendinimą. Mes turime tarptautinio konkurso metu atrinktą strateginį investuotoją ir privalome šio konkurso atrankos procedūrą užbaigti logišku sprendimu.
– Premjere, ar strateginis investuotojas būtų susirūpinęs, jeigu vis dėlto Seime būtų priimtas nutarimas rengti referendumą?
– Aš negaliu atsakyti už strateginį investuotoją, tačiau mums patiems turėtų rūpėti, kad galiojant AE įstatymui, Seime priimami tokie sprendimai, kuriuos būtų sunku logiškai ir juridiškai paaiškinti. Tai reikštų, kad galiojant AE įstatymui siūloma dar kartą tokį pat įstatymą patvirtinti referendume.
– Premjere, negaliu nepaklausti: manoma, kad artimiausiu metu „Gazpromas“ dujas buitiniams vartotojams pabrangins 20 proc., o artėjant šildymo sezonui gamtinės dujos gali brangti dar 4 proc. Tai rodo ir rusiškos naftos kaina, ir padėtis naftos rinkoje. Ar yra šiuo metu kokių nors paguodžiančių ir viltį suteikiančių žinių, kad „Gazpromas“ keis savo kainodarą, kaip tą padarė kai kurioms kitoms Europos valstybėms?
– Su „Gazpromu“ vyksta derybos dėl Lietuvos dujų ūkio pertvarkos ir perdavimo tinklų atskyrimo nuo skirstomųjų tinklų. Įgyvendinus šią pertvarką, iki 2014 metų pabaigos mes jau turėtume sukurtą konkurencingą ir skaidrią viso dujų ūkio sistemą su kartu veikiančiu suskystintų dujų terminalu. Vartotojai galėtų gauti pigiausiai pasaulio rinkoje galimas gauti dujas, o „Gazpromas“, siekdamas išlaikyti savo tiekiamų dujų vartotojus, mažintų kainas. Šiandien sunku prognozuoti, kaip „Gazpromas“ elgsis. Gali būti, kad jis pradės rengtis 2014 m. pabaigai, todėl gali pradėti taikyti lankstesnes dujų kainas. Gali būti ir taip, kad ir toliau bus norima piktnaudžiauti savo monopoline padėtimi, dėl ko Lietuva nesulauktų mažesnių dujų kainų.
– Ačiū už pokalbį.
