Vakar Dzūkijos sostinėje viešėjusio premjero Andriaus Kubiliaus pagrindinis tikslas buvo dalyvauti naujo, jau trečio, Lietuvos tūkstantmečio tilto per Nemuną atidarymo iškilmėse.
Be iškilmingos vizito dalies, Vyriausybės vadovas susitiko su miesto savivaldybės vadovais, pramonininkais ir verslininkais. A.Kubilius šiuose susitikimuose ne kartą pabrėžė, kad Lietuva atsigauna, džiaugėsi, jog mūsų šalies neištiko ekonomikos krizė kaip Graikijoje, siūlė Vilniaus nebevadinti Šiaurės Atėnais ir susitikimų dalyvius mokė, kaip ieškoti investicijų. Kadangi visuose susitikimuose su premjeru dalyvavo ir Seimo narys socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, dėl neišspręstų klausimų siūlė kreiptis į jį, leisdamas suprasti, kad po naujų Seimo rinkimų Vyriausybei turėtų vadovauti šis asmuo.
„Ši diena – simbolis, kad Lietuva atsigauna“
Daugiau kaip prieš dvidešimtmetį buvo parengti Alytaus trečio tilto per Nemuną ir privažiavimo kelių projektai. Tačiau dėl valdžios neapsisprendimų, kilusių ekonominių problemų tilto statyba buvo nutraukta beveik neprasidėjusi.
Kaip sakė tilto atidaryme dalyvavęs jį stačiusios bendrovės „Alkesta“ buvęs vadovas Vytautas Zambacevičius, pirmos pastatytos atramos buvo net nereikalingos, nes pasikeitė tilto statybos projektai.
Naujo tilto, pavadinto Lietuvos tūkstantmečio vardu, statybos prasidėjo 2007–ųjų rudenį. „Man dirbant susisiekimo ministru buvo priimtas sprendimas statyti naują tiltą per Nemuną Alytuje. Prisimenu, kaip ne iš vieno alytiškio verslininko teko išgirsti replikų – kam jis reikalingas. Tačiau esu įsitikinęs, kad jis tarnaus visiems gyventojams, ypač pramonininkams“, – per tilto atidarymą kalbėjo A.Butkevičius.
„Netoli šio tilto – Pramonės parkas, nupirkti beveik visi „Alytaus tekstilės„ pastatai, čia kuriasi verslo įmonės. Ilgai statytas tiltas ilgai visiems tarnaus“, – pabrėžė miesto meras Feliksas Džiautas.
Kad tiltas reikalingas ir Alytaus rajono žmonėms, atvykstantiems į Dzūkijos sostinę, kalboje per tilto atidarymą akcentavo rajono meras Algirdas Vrubliauskas.
„Ši diena, kai atidaromas tiltas, – simbolis, kad Lietuva atsigauna. Ir tilto pavadinimas reikšmingas Lietuvai“, – teigė premjeras A.Kubilius.
Lietuvos tūkstantmečio tilto, kuriam pavadinimą suteikė miesto taryba, statyba, privažiavimo gatvė nuo Putinų gatvės iki tilto su 114 metrų estakada, padaryta žiedinė sankryža Putinų gatvėje bei pusketvirto kilometro nutiestas kelio ruožas iki Pirmojo Alytaus atsiėjo daugiau kaip 70 mln. litų.
Tilto ilgis – 258 metrai, plotis – 14,37 metro. Didžioji dalis lėšų šiai statybai gauta iš valstybės biudžeto. Savivaldybė prie šio projekto prisidėjo 3 mln. litų.
Šiuo metu yra rekonstruotinas daugiau kaip 1 kilometro Putinų gatvės ruožas nuo naujos žiedinės sankryžos iki Pramonės gatvės, įrengiant inžinerinius tinklus, apšvietimą, pačiame ruože – keturias eismo juostas. Tam reikia 5,5 mln. litų.
Vakar premjeras, atsakydamas į žurnalistų klausimus, tvirtino, kad su Susisiekimo ministerija bus ieškoma būdų skirti lėšų šiam objektui.
„Tas investicijas reikia medžioti“
Alytuje viešėjęs Vyriausybės vadovas džiaugėsi, kad Lietuvos ekonomika atsistoja ant kojų: „Trečią šių metų ketvirtį metinis BVP augimas – 6,6 procento, atsigauna pramonė, nes išsaugotas potencialas eksportui. Prognozuojama, kad didesnių kritimų neturėtume patirti. Kitais metais ekonomika turėtų augti iki 4 procentų. Nors kiti metai – ir Seimo rinkimų, stengsimės neišlaidauti.“
Alytiškius, atsisakiusius vietoj Pramonės parko kurti laisvąją ekonominę zoną, kurią aptarnautų parinktas operatorius, premjeras mokė investicijų paieškos: „Investicijų pritraukimas susiveda į konkretų darbą su konkrečiais investuotojais. Tas investicijas reikia medžioti. Pakartojimas „kokie mes nuostabūs„ neturi nusibosti patiems. Reikia įvertinti kvalifikuotos, išsilavinusios, kalbas mokančios, apyjaunės darbo jėgos resursus.“
Šiuo metu Alytaus pramonės parke norą kurtis yra pareiškusios keturios įmonės, viena iš jų jau pradėjo steigtis.
„Inžineriniai mokslai arba fizika – geriausi“
A.Kubilius dėl investicijų paieškos miesto savivaldybei taip pat siūlė stiprinti Investicijų skyrių, o dėl biurokratinių brūzgynų sumažinimo paminėjo jau pakeistus ir dar rengiamus keisti teritorijų planavimą ir statybas reglamentuojančius įstatymus, į pagalbą verslui ateinančias jo priežiūros institucijas.
Į akcinės bendrovės mašinų gamyklos „Astra„ vadovo Semiono Bondarevo pastebėjimą vyriausybiniu lygiu palaikyti trūkstamų inžinerinių specialistų rengimą premjeras atsakė iš pradžių juokaudamas: „Inžineriniai mokslai arba fizika – geriausi.“ Mat jis pats fizikas.
Netrukus visiškai rimtai palygino dviejų valstybių švietimą: „Amerikiečiai kinus lenkia šioje srityje, nes sugeba įdiegti inovatyvesnį mąstymą. Amerikiečių švietime yra inžinerinių mokslų, fizikos ir tik dalis humanitarinių mokslų.“
Tačiau A.Kubilius dėl inžinerinių specialistų rengimo Lietuvoje nieko konkretaus neatsakė.
Atsakydamas į miesto savivaldybės vadovų pastebėjimus dėl tolesnės ne tik Alytuje pastatytos prieplaukos, aerodromo panaudojimo premjeras taip pat nebuvo konkretus. Tik pareiškė, kad Nemunas nėra pritaikytas laivininkystei, o norint tai padaryti, reikėtų investuoti. Teigė, kad ir mažoji aviacija turi perspektyvą, jos infrastruktūros nereikėtų sunaikinti. Tačiau apie Vyriausybės planus paremti šiuos projektus neišgirsta.
Kai miesto meras F.Džiautas premjero pasiteiravo dėl skirtinos paramos – beveik 3 mln. litų buvusiems „Alytaus tekstilės„ darbuotojams, nes tokia liko skola pardavus beveik visą jos turtą, A.Kubilius tvirtino: „Jei iš Garantinio fondo parama gauta, tik iš parduoto turto galima atsiskaityti. Ir pridūrė: „Gal padės Butkevičius.“ Taip leisdamas suprasti, kad po 2012–ųjų rudenį vyksiančių Seimo rinkimų premjeru taps šis asmuo.
Dėl minimalios algos didinimo nesuteikė vilčių
Pramonininkų konfederacijos Alytaus krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Antanas Andrulionis Vyriausybės vadovui „nupiešė„ pramonės atžvilgiu patrauklią miesto šiandieną: „Per dieną galime pagaminti 2 tūkstančius šaldytuvų, per dieną visą Lietuvą galime nugirdyti, nes turime alkoholio gamybos įmonę, yra maisto produktų, aprangos gamintojų.“ Bet, jo kolegų pastebėjimu, vartotojai nelabai gali įpirkti čia gaminamą produkciją.
Premjeras į tai reagavo sakydamas, kad šiais metais matomas augantis vartojimas. Tačiau A.Kubilius nesuteikė vilčių dėl didintinos minimalios algos. Kai ši nedidėja, o mokesčiai už energetinius išteklius auga, tūlam tautiečiui sunku įrodyti, kad Lietuva atsigauna.
Alma MOSTEIKAITĖ
