Viename Vilniaus didžiųjų prekybos centrų dirbanti kasininkė-pardavėja Irina konsultuoja pirkėjus. Nors ji teigia, kad dirbdama jaučiasi laiminga, prasitaria ir apie darbo iššūkius bei sunkumus.
„Atsakomybė didesnė, su pinigais žmonės dirba, daug ką reikia prisimint, ne visi susitvarko. Pas mus va paskutiniu metu daug jaunimo bandė ir sako sunku, bijo žmonės“, – pasakojo kasininkė Irina.
Kad galimai iš tiesų šio darbo prisibijoma ar bent jau jis nėra geidžiamiausiųjų sąraše, byloja ir statistika. Prekybos įmonių asociacijos direktoriaus Lauryno Vilimo teigimu, kasininkų darbo vietų Lietuvoje – gerokai daugiau nei norinčiųjų jais dirbti.
„Šiuo metu rinkoje bent jau pagal užimtumo tarnybos duomenis yra apie tūkstantį tokių vietų, kurias galėtų užpildyti darbuotojai“, – teigė L. Vilimas.
Gegužės 1-osios prosąjungos narys, kauniškis Jurgis Valiukevičius sako, kad jo nė kiek nestebina faktas, jog mūsų šalyje gyventojai dirbti kasininkais nesiveržia. Jis pats neapsikentęs darbo sąlygų prekybos centre po metų nusprendė išeiti.
„Toj kasoje jau tau ten po 6 valandų pradeda mirgėt margėt viskas ir iš tikrųjų tas darbas yra labai sunkus. Atlyginimas tai yra dažniausiai minimumas su kažkokiais priedais, bet jei turi šeimą ar turi išlaikyt vaikus, tai iš to atlyginimo neįmanoma išgyvent, tai toks skurdo atlyinimas“, – kalbėjo J. Valiukevičius.
Vyro teigimu, sunku buvo dėl daug dalykų. Pavyzdžiui, dėl nuovargio dienos pabaigoje esą padaroma minimalių klaidų. Ir liūdniausia, pasak jo, kad net dėl jų atsiradusį kelių eurų trūkumą kasoje turi padengti pats.
„Tu dirbi dvylika valandų, atiduoti euru per daug ar kažką nepamatai ir čia galima irgi taip ironiškai pasijuokt, kad tie prekybos tinklai, kurie iš tikrųjų yra didžiausi pelno gavėjai, tai yra didžiausios įmonės, jos iš kasininkų vis tiek nuskaito po tuos penkis eurus, kas realiai 5 eurai – tavo dvi valandos darbo“, – patikino profsąjungos narys.
Kasininkė Irina visgi sako, jog pinigų problemą kartais išspręsti patiems kasininkams galima imantis iniciatyvos.
„Kai nueinu, paprašau pakelt, pakelia. Nu aš ne naglai, bet nueinu kartais. Tai aš manau, kad su manim – viskas tvarkoj, aš patenkinta“, – paaiškino moteris.
Profsąjungos narys Jurgis Valiukevičius įsitikinęs – prekybos centrai investuoja į reklamą, įvaizdį, naujų darbuotojų viliojimą, bet ne į dirbančių gerovę. Prekybos centrų atstovai teigia, kad priešingai, ypač pastaruoju metu – daug dėmesio skiriama darbuotojams. Esą siūloma galimybė užsidirbti papildomai, nemokamas maitinimas, kelionės į darbą kompensavimas, kvalifikacijos kėlimo, mokymosi kasininkams skirtuose centruose galimybė. O vis besitęsiantis darbuotojų trūkumas, ypač vasarą, esą skatina tam dėmesio skirti vis daugiau.
„Pastaruoju metu turėjome kažkur apie 300 laisvų darbo vietų. Nemenka dalis yra ieškoma jau būtent vasaros sezonui darbuotojų“, – kalbėjo tuometinis „Maxima LT“ atstovas Paulius Stonis.
„Darbuotojų kaita yra didesnė didmiesčiuose ir ji nėra tikrai tokia didelė mažesniuose miestuose, kur yra pastovūs kolektyvai ir ilgalaikiai darbuotojai“, – patikino „Iki“ atstovė Berta Čaikauskaitė.
Darbuotojų trūksta, o didesnėse parduotuvėse savitarnos kasų daugėja. Ar ši naujovė apskritai iš rinkos neišstums kasininko profesijos? Visgi, pasak prekybos centrų atstovų, priešingai, jei daugės savitarnos kasų – ir kasininkų reikės daugiau.
„Žmonių mažėjimui nedaro įtakos, nes kiekviena technologija vos atsiranda, automatiškai atsiranda papildomas poreikis papildomų darbuotojų“, – sakė P. Stonis.
Prekybos centrų duomenimis, kasininkų atlyginimai Lietuvoje svyruoja nuo 400 iki 550 eurų. Tiesa, ši suma – dar prieš mokesčius. Didėjant darbo patirčiai esą auga ir užmokestis.
