Gavo pamoką
Šiaulietė Živilė pasakoja, kad anksčiau visuomet mielai pirkdavo pieną ir kitus maisto produktus iš ūkininkų. Dviejų vaikų mama prisimena, kad specialiai tokių prekybininkų tikrai niekada neieškojo, tačiau kai gana dažnai savo namo laiptinės pašto dėžutėje rasdavo siūlymų pirkti bulves, pieną ir kitus maisto produktus – susigundė. „Ir kainos nedidelės, ir visi aplinkiniai kalbėjo, kad iš ūkininkų pirkti geriau, nes daug sveikiau. Turiu mažą sūnų, tai jam dažnai pirkdavau pieną. Galvojau, kad toks pienas daug geresnis nei iš parduotuvės“, – pasakoja Živilė.
Tačiau šiaulietė gavo skaudžią pamoką, kai kartą teko kreiptis į gydytojus, nes jos mažylis ėmė negaluoti. „Paprastai sūnui duodama ne parduotuvėje pirktą pieną visuomet jį pavirindavau, tačiau sutapimas ar ne, po to karto, kai gėrė nevirintą, – ėmė ir susirgo“, – pasakoja moteris. Ji prisimena, kad mažyliui pradėjus karščiuoti, atsiradus kitiems negalavimams, gydytojai net prakalbo apie erkinio encefalito grėsmę. „Laimei, ši baisi liga nepasitvirtino. Gydytojai nustatė, kad mano sūnui tiesiog sustreikavo žarnynas. Vis dėlto medikai neatmetė galimybės, kad tai galėjo nutikti dėl nevirinto karvės pieno“, – sako šiaulietė Živilė, kuri tikina iš šio gana laimingai pasibaigusio įvykio pasimokiusi ir pirkinių „iš po skverno“ atsisakiusi.
Tačiau kitaip mano greitai 90-metį švęsianti Bronė, kuri sako, kad visą gyvenimą gėrė nevirintą pieną ir niekada dėl to nesijautė blogai. Senolė tikina, kad nėra jokio pavojaus pirkti iš į daugiabučių namų kiemus savo užaugintą produkciją atvežančių ūkininkų. „Tik reikia mokėti nusipirktą maistą paruošti. Ar grybus valgai žalius, o tada skundiesi, kad sergi?“ – klausia garbaus amžiaus šiaulietė.
Maisto produktų inspektorė: „Rizikuojama savo ir artimųjų sveikata“
Šiaulių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotoja Audronė Mikalauskienė teigia, kad vartotojai visuomet turi teisę žinoti, ką perka. Maisto produktų inspektorė sako, kad prekiaujantys pienu ir jo produktais privalo užtikrinti tinkamas šio produkto laikymo sąlygas, t. y. pienas ir pieno produktai prekybos metu turi būti laikomi šaldymo įrenginiuose. Tačiau ar daug teko matyti, kad į daugiabučių namų kiemus lengvaisiais automobiliais atvykstantys prekeiviai temptųsi ir šaldytuvą?
Ūkyje pagamintas pienas ir pieno produktai, kaip teigia A. Mikalauskienė, dar turėtų būti ir specialiai paženklinti: pavadinimas, ūkininko pavardė ir vardas, adresas, atpažinimo žyma, užrašas, kad „Žalią pieną vartoti tik virintą“, nurodoma, iki kada tinka produktą vartoti. „Visi pieno ūkiai, tiekiantys pieną tiesiogiai vartotojui, turi turėti VMVT leidimą, pieno ūkiuose yra atliekami pieno kokybės ir sudėties tyrimai“, – sako Šiaulių VMVT viršininko pavaduotoja A. Mikalauskienė.
Komentuodama, kuo žmonės rizikuoja pirkdami maistą ne iš parduotuvės, o iš pačių gyventojų, kurie neretai nepaiso minėtų prekybos reikalavimų, maisto produktų inspektorė kategoriška – perkant maisto produktus iš nepatvirtintų prekybos vietų, rizikuojama savo ir artimųjų sveikata. „Neaiškios kilmės mėsa ar jos produktai gali būti infekcinės ligos priežastimi. Pavyzdžiui, kiauliena gali būti nepatikrinta dėl trichineliozės, salmoneliozės ir kitų ligų, kurios pavojingos žmonėms. Paukštiena – salmoneliozė, kompilobakteriozė, o karvių, ožkų pienas – erkinis encefalitas (vartojant nevirintą, t. y. žalią, pieną ar jo produktus). Žaliame piene natūraliai visada yra tam tikras kiekis mikroorganizmų, todėl išlieka ir rizika, kad vartojant nevirintą pieną, šie mikroorganizmai pateks į žmogaus organizmą“, – galimas sunkiai kontroliuojamos prekybos grėsmes pirkėjų sveikatai vardija maisto produktų inspektorė A. Mikalauskienė.
Prekyba kiemuose – (ne)legali
Savaitraščiui „Šiauliai plius“ suabejojus, ar prekyba daugiabučių namų kiemuose apskritai yra teisėta, kreiptasi į Šiaulių miesto savivaldybę. Savivaldybės Ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Leta Rinkevičienė sako, kad kiemuose prekyba maisto produktais tikrai nėra įteisinta. „Tokios prekybos nenumato Savivaldybėje galiojanti tvarka, tačiau ir patys gyventojai nesikreipė su prašymu išduoti leidimą minėtai prekybai“, – sako L. Rinkevičienė.
Tiesa, ūkį įregistravę gyventojai savo užauginta produkcija prekiauti gali, tačiau tik tam numatytose vietose, t. y. ne daugiabučių namų kiemuose. Populiariausia prekyvietė Šiauliuose – vadinamasis Lieporių turgelis, kuris oficialaus turgelio statuso neturi. „Dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ūkininkai Savivaldybės numatytose vietose gali prekiauti tik greitai negendančia savo užauginta produkcija. Prekiauti tokiais maisto produktais kaip mėsa ar pienas – ir ten griežtai draudžiama“, – teigia Savivaldybės Ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė.
Maisto produktų inspektorė A. Mikalauskienė primena, kad nelegali prekyba maisto produktais yra viešosios tvarkos pažeidimas. „Jeigu VMVT gauna vartotojų skundą dėl tokio pobūdžio prekybos, atlieka patikrinimą kartu su policija ar mokesčių inspekcija“, – teigia Šiaulių VMVT viršininko pavaduotoja.
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Virginija Pabrėžienė komentuodama minėtą prekybą sako, kad jei duodamas Savivaldybės leidimas prekybai, gyventojai gali parduoti savo užaugintą produkciją ir neįregistravę individualios veiklos, t. y. neįsigiję verslo liudijimo ar neįregistravę individualios veiklos pagal pažymą. „Be to, šio žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo ar ūkininko šeimos nariai (vaikai, žmona) taip pat gali turguje prekiauti žemės ūkio produkcija be verslo liudijimo. Tačiau prekybos vietoje jie turi turėti dokumentus, patvirtinančius žemės valdymą arba nuomą, ir asmens dokumentą“, – informuoja VMI atstovė.
Pažeidimų fiksuojama nemažai
Žinoma, visiškai apsisaugoti nuo prekybos maisto produktais reikalavimų nesilaikančių prekybininkų ir jų siūlomų gėrybių – vargiai pavyks. Per neapsižiūrėjimą ar nežinojimą visuomet išlieka nemaža tikimybė įsigyti ne visai skrandžiui ir apskritai sveikatai draugiškų pirkinių. Pasak maisto produktų inspektorės A. Mikalauskienės, bene geriausias būdas to išvengti – produktus pirkti tik VMVT registruotose vietose, t. y. parduotuvėse, turgavietėse. Šiaulių miesto ir rajono teritorijoje yra šešios turgavietės, kuriose galima prekyba greitai ir negreitai gendančiais maisto produktais – vaisiais, daržovėmis, žaliu pienu, pieno produktais ir kita.
Pirkėjų atžvilgiu saugios yra ir prekybos vietos prie daugiabučių namų (ne jų kiemuose), kurias patvirtino Savivaldybė. Pastarosiose vietose galima prekiauti gėlėmis, vaisiais ir daržovėmis, tačiau griežtai draudžiama prekyba pienu bei jo gaminiais, taip pat mėsa ir kitais greitai gendančiais produktais. „Tačiau esame nustatę atvejų, kai šiose vietose vis dėlto vykdoma prekyba pienu ir jo produktais“, – sako A. Mikalauskienė.
Maisto produktų inspektorė teigia, kad tokios prekyvietės, kaip vadinamasis Lyros turgelis, prekybininkų pamėgta vieta ant dviračių tako Tilžės gatvėje priešais PC „Akropolis“, pavienės prekybos palapinės kai kuriose centrinės miesto dalies vietose, yra nuolat kontroliuojamos. „Šiaulių VMVT vykdo vaisių, daržovių kontrolę šiose vietose. Dažniausiai nustatomi pažeidimai, kai prekiautojai vartotojams nurodo ne tą vaisių ar daržovių kilmę.
Ypač perparduodantys, ne patys ūkininkai, nes pastarieji dažniausiai prekiauja sąžiningai. Sukčiavimų labai padaugėja atšilus orams ir prasidėjus braškių, vyšnių, trešnių, agurkų sezonui (lenkiški parduodami kaip lietuviški). Inspektoriams kliūva ir netinkama vaisių, daržovių kokybė (puvinys, mechaniniai pažeidimai), nustatoma, kad prekiaujama produktais be įsigijimo dokumentų“, – dažniausius nusižengimus vardija Šiaulių VMVT viršininko pavaduotoja A. Mikalauskienė.
Kokia iš tiesų yra šviežia žuvis?
Kalbintai turguje besilankančiai šiaulietei įtarimų kyla ne tik dėl abejotinos prekybos maisto produktais įvairiose miesto gatvėse. Pajūryje visą vaikystę gyvenusi mergina sako užsukusi į centrinį Šiaulių turgų nusipirkti žuvies. Vitrinose pasirinkimas nebuvo itin didelis, bet kur esą Lietuvoje jis didelis? Mergina iškart nustebo, kad vitrinose buvo „šviežia“, t. y. atšildyta žuvis. Kadangi pajūryje mama dažnai parnešdavo šviežios žuvies iš pažįstamų žvejų, tad paprašė pardavėjos pasverti vieną skumbrę.
„Žuvį pardavėja išėmė iš šaldiklio. Iki tol žuvį pirkdavau tik parduotuvėje, kur virtinoje padėta atšaldyta žuvis ir parduodama kaip „šviežia“, o ne iš šaldiklio. Tad likau gerokai nustebinta, kad man skumbrę padavė iš šaldiklio, bet nieko nesakiusi sumokėjau už pirkinį. Žuvis buvo tiesiog ten sumesta, nesupakuota“, – pasakoja mergina.
Tačiau ji sako, kad išėjus iš turgaus, visą kelią iki namų galvoje kirbėjo mintis, ar ji nenusipirko kelis kartus šaldytos ir vėl atšildytos žuvies. Šiaulietė klausia, kur pardavėjos deda tą atšildytą žuvį iš vitrinos? Juk ją reikia keisti tikrai ne rečiau kaip kas dvi dienas, kad ši nepradėtų gesti. „Tai negi tą vitrinose gausiai sudėtą žuvį prekeiviai išmeta? O gal dienai pasibaigus tiesiog sumeta atgal į šaldiklį?“, – svarsto pirkėja.
Mergina juokiasi, kad žuvį išsikepė, tačiau atėjus laikui valgyti, taip ir neišdrįso.
Komentuodama šią turgaus pirkėjos situaciją su žuvimi, maisto produktų inspektorė A. Mikalauskienė sako, kad turgavietėje galima prekyba gyva, šviežia arba sušaldyta žuvimi. „Terminu „šviežia“ gali būti apibūdinama žuvis, kuri laikoma atšaldyta ant ledo. Šviežia žuvis turi būti laikoma maždaug 0 laipsnių temperatūroje. Žuvis, kuri anksčiau buvo sušaldyta, o vėliau atlaidinta, negali būti apibūdinama terminu „šviežia“ ir parduodama turgavietėje. Neparduota šviežia žuvis turi būti tvarkoma kaip šalutiniai gyvūniniai produktai“, – sako A. Mikalauskienė.
Toks atsakymas šiaulietės, deja, neįtikino turgaus prekeivių sąžiningumu. Mergina sako turguje nebeperkanti jokių šaldytų produktų.
Gelbsti žinojimas
Saugant savo ir artimųjų sveikatą, maisto produktų inspektorė pataria paprasčiausiai nepirkti iš tokių ūkininkų, prekybininkų, kurie naudojasi žmonių naivumu ir prekiauja maisto produktais nesilaikydami nustatytų reikalavimų bei taip keldami grėsmę žmonių sveikatai. Dažnais atvejais gelbsti ir žinojimas, kaip turi atrodyti kokybiškas perkamas maisto produktas, kokie reikalavimai yra taikomi juo prekiaujančiajam.
„Greitai gendančius maisto produktus (pieno, mėsos, žuvies, kreminės konditerijos) reikėtų įsigyti tik iš šaldymo įrenginių. Prieš perkant, būtina atkreipti dėmesį į maisto produkto formą, konsistenciją, pakuotės sandarumą. Visa informacija, susijusi su parduodamu maisto produktu, privalo būti pateikiama ženklinimo etiketėje: pavadinimas, sudėtis, gamintojas, tinkamumo vartoti terminas ir kita“, – kaip nenusipirkti netinkamo produkto informuoja Šiaulių VMVT viršininko pavaduotoja A. Mikalauskienė.
Maisto produktų inspektorė sako, kad norintys nusipirkti kokybišką žuvį, taip pat privalo nepamiršti, kad šviežia žuvis neturi pašalinio kvapo, nebent – jūros ir jodo. Jeigu jaučiamas amoniako kvapas, vadinasi, žuvis nešviežia ir pradeda gesti. Šviežių žuvų akys išsipūtusios, švarios, ragena skaidri, žiaunos nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos, žiauniniai dangteliai standžiai suglausti, nesusiklijavę.
Kokybiškos žuvies oda blizganti ir stangri, gleivės skaidrios, žvynai tvirtai laikosi, pelekai ir uodega neapdžiuvę, raumenys standūs, elastingi, sunkiai atsiskiria nuo ašakų. Jeigu žuvis tikrai šviežia, ji nelinksta, paspaudus pirštu, duobutė nedelsiant išsilygina. Neskrostų žuvų vidaus organai turėtų būti neištižę, nesusilieję.
„Įsigijus nekokybišką produktą, visų pirma reikėtų kreiptis į pardavėją. Jis privalo grąžinti pinigus arba pakeisti parduotą netinkamą prekę. Nepavykus susitarti su pardavėju, rekomenduojama kreiptis į VMVT“, – sako maisto produktų inspektorė A. Mikalauskienė.
Mindaugas Malcevičius
