Vis dėlto baltarusiškų prekių Lietuvoje nėra daug. Pavyzdžiui, kosmetikos galima rasti retame prekybos tinkle, dažniausiai ja prekiaujama internetu, mažose parduotuvėlėse bei turgavietėse.
Prekybos tinklai: baltarusiškų prekių nedaug
„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė BNS pranešė, kad prekybos tinklas nėra sudaręs tiesioginių sutarčių dėl baltarusiškų prekių tiekimo, šiek tiek jų gauna iš didmenininkų.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis BNS sakė, kad baltarusiškos produkcijos, kaip ir rusiškos, tinkle yra, bet labai nedaug – tai saldainiai, alus, degtinė ir trauktinės: „Prekiaujame nuo seno.“
Jis taip pat patikino, kad kol kas nėra jokių žinių, kad baltarusiai nutrauktų tiekimą.
D. Ryliškis negalėjo pasakyti, ar lėktuvo nutupdymo Minske istorija paveikė baltarusiškos produkcijos pirkimus.
„Kol kas nėra duomenų, dar praėjo nedaug laiko. Tai ne tos prekės, kad iš karto pasijustų prekybos svyravimai“, – aiškino jis.
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, šiemet baltarusiškos produkcijos pardavimai, palyginti su pernai, sumažėjo 21 proc., o pokytį lėmė sumažėję alkoholio pardavimai.
Tinkle prekiaujame visų Lietuvos kaimynių produkcija, tačiau Baltarusijos prekių asortimentas yra mažiausias: druska, žuvies konservai ir kiti jos produktai, vaisvandeniai, stiprus alkoholis bei pramonės prekės.
„Šiomis prekėmis iš Baltarusijos jau prekiaujame gana seniai“, – teigė E. Dapkienė.
Didelė dalis baltarusiškos produkcijos perkama iš tarpininkų, bet alkoholinius gėrimus, „Maxima“ perka tiesiogiai.
Kosmetikos prekyba kol kas stabili
Įmonės „Belita kosmetika“, prekiaujančios baltarusiška kosmetika, direktorės Eglės Aleknaitės teigimu, įmonė politinės įtakos prekybai kol kas nejaučia, pirkimai išliko panašūs, kaip ir anksčiau. Vis dėlto, anot jos, įmonė prekių iš Baltarusijos užsako mažiau.
„Šiuo metu pardavimams pastebimo skirtumo įvykiai Baltarusijoje neturėjo“, – teigia E. Aleknaitė.
„Fizinėje parduotuvėje klientai kartais aptaria įvykius ir konstatuoja faktą, bet produkcijos vartojimo ir pirkimo jie nesusieja su įvykiais tiesioginiu ryšiu“, – sakė ji.
Jos teigimu, kartais klientai baiminasi, kad nebeliks pamėgtų baltarusiškų prekių, tuo metu „koks vienas procentas“ jų teigia nebepirksiantys baltarusiškos kosmetikos, kad neremtų A. Lukašenkos režimo.
„Labai retai, bet pasitaiko, kai žmonės pasako, kad nenori remti, nenori pirkti“, – kalbėjo „Belita kosmetika“ vadovė E. Aleknaitė.
Ji neslėpė, kad dėl verslo ateities yra baimių – uždraudus į Lietuvą įvežti baltarusišką kosmetiką, įmonei grėstų bankrotas.
Kitos baltarusišką kosmetiką į Lietuvą tiekiančios įmonės „Spekuliacija“ savininkas Arūnas Varneckis BNS tvirtino irgi kol kas nepastebėjęs pokyčių prekyboje, tačiau pasakojo, kad 2014 metais dėl įvykių Ukrainoje buvo atsisakoma rusiškų prekių.
„Tuo metu buvo, o dabar nieko išskirtino nepastebiu. Matyt, žmonės prieš režimą, o ne prieš paprastus žmones, kurie gamina tą produkciją“, – kalbėjo A. Varneckis.
Jis pripažino, kad įmonės veikla nesutriktų, jeigu baltarusiškos kosmetikos tiekimas sutriktų, nukentėtų, jeigu sustotų tranzitas per Baltarusiją.
„Daugiau iš Ukrainos vežamės. Jau ir dabar yra problemų – ant sienų po dvi tris paras laukia sunkvežimiai, kai įvažiuoja. Jeigu visai uždarys sienas, įtakos logistiką, ji pabrangs, nes teks viską per Lenkiją vežti. (...) Mūsų prekės palyginti pigios, neverta skraidinti, nes išbrangtų ir būtų nekonkurencingos“, – tvirtino „Spekuliacijos“ vadovas.
Lietuvos alkoholinių gėrimų ir gamintojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka sako, kad baltarusiško alkoholio į Lietuvą patenka nedaug.
„Iš mūsų narių dauguma iš viso neturi jokios produkcijos iš Baltarusijos, o tie, kurie turi, ji siekia iki procento visos importuojamos produkcijos. Tai vienetiniai produktai“, – informavo M. Zakarka.
Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko teigimu, nė vienas aludaris, priklausantis gildijai, Baltarusijoje pagaminto alaus į Lietuvą neveža.
