Prieš trejus metus Klaipėda tapo vienu pirmųjų miestų, kuris sukūrė miesto prekės ženklą ir nuoseklią įvaizdžio strategiją. Tačiau ši už 300 tūkstančių litų nupirkta paslauga Klaipėdos miesto įvaizdžiui didesnės reikšmės nepadarė.
Naują Klaipėdos miesto prekės ženklą - stilizuotą laivą-šypsenėlę ir ją lydintį šūkį „Laisvu stiliumi“ - 2005 metų pabaigoje sukūrė Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi reklamos agentūra UAB „Lukrecija BBDO“ iš Vilniaus, konsultuojama specialistų iš Klaipėdos, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“.
Pasak kūrėjų, šis ženklas esą išryškina pajūrio miesto specifiką, simbolizuoja kryptingą plaukimą pirmyn, inkaras - stabilumą, besišypsantis veidas ir mirktelėjimas - tai kvietimas prisijungti. O šūkis „Laisvu stiliumi“ kalba apie pasirinkimo ir atlikimo laisvę, galimybę improvizuoti ir kurti. Ženklo spalvos, reprezentuojančios miestą, - geltona, oranžinė, raudona, bordo, mėlyna - išreiškia Klaipėdos identitetą, yra aktyvios, pozityvios, žemiškos, iš šiltos spalvų skalės.
Numatyta prekės ženklo paskirtis - pritraukti į Klaipėdą investuotojus, skatinti turizmą, miesto patrauklumą, gyventojų pasitenkinimą, didinti konkurencingumą, formuoti Klaipėdos, kaip vieno iš Baltijos regiono lyderių, poziciją.
Buvo skelbiama, jog Klaipėdos miesto prekės ženklas miestui tarnaus apie 5 metus (iki 2010 m.), po to bus kuriamas naujas. Taip pat buvo skelbiama, kad prekės ženklas yra tik sudėtinė nuoseklios Klaipėdos miesto įvaizdžio strategijos dalis, tačiau apie pačią strategiją plačiau niekur nekalbėta.
Įpusėjus numatytam laikotarpiui, „Vakarų ekspresas“ pasidomėjo, kokiais būdais platinamas naujasis Klaipėdos miesto prekės ženklas, kokią, kokias būdais ir kas įgyvendina naują uostamiesčio įvaizdžio strategiją.
Netapo labiau žinoma
UAB „Lukrecija BBDO“ reklamos agentūros kūrybos direktorius Andrius Jakučionis, kūręs Klaipėdos miesto prekės ženklą, sakė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės bendradarbiavimas su agentūra pasibaigė minėtosios paslaugos nupirkimu.
„Mes sukūrėme ženklą, jo ideologiją, įvairios reklaminės medžiagos su ženklu, vaizdo klipą. Įgyvendinti Klaipėdos miesto prekės ženklo sklaidą ir įvaizdžio formavimo strategiją Savivaldybė ėmėsi pati pagal mūsų pasiūlytas kryptis. Kurti jūrinio, atviro pokyčiams, laisvo ir improvizuojančio miesto įvaizdį mes siūlėme keturiomis kryptimis: didinant investicijas į turizmo ir kultūros sferas, formuojant teigiamą klaipėdiečių nuomonę apie savo miestą, skatinat verslo investicijas, organizuojant tarptautinius verslininkų susitikimus“, - pasakojo A. Jakučionis.
Paprašytas atskleisti savo nuomonę apie šį projektą, pokalbininkas sakė: „Nereikia pamiršti, kad Klaipėdos įvaizdis labai susijęs ir su Lietuvos įvaizdžiu. Kažin, ar Klaipėda per tuos keletą metų tapo labiau žinoma pasaulyje, tačiau manau, kad įvairių iniciatyvų, formuojančių teigiamą Klaipėdos miesto įvaizdį, dabar yra daugiau“.
Komisija dirba
Klaipėdos miesto savivaldybėje 2006 m. buvo sukurta mero pavaduotojos Audros Daujotienės vadovaujama Klaipėdos miesto įvaizdžio komisija, kurioje dalyvauja kultūros, ryšių su visuomene, investicijų ir verslo plėtros, paveldosaugos, architektūros ir miesto planavimo, ekonomikos ir strategijos specialistai - dauguma Klaipėdos savivaldybės darbuotojai. Komisijos tikslas - numatyti priemones naujojo įvaizdžio strategijai įgyvendinti.
Pakomentuoti, kokios priemonės numatytos ir kaip jos vykdomos, komisijos pirmininkė A. Daujotienė įpareigojo Klaipėdos savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento direktorių Ričardą Zulcą.
Pasak jo, naujasis Klaipėdos miesto prekės ženklas yra komunikacijos priemonė, su kurios pagalba formuojamas atviro, improvizuojančio, kūrybingo Klaipėdos miesto įvaizdis. „Sudominti žmones Klaipėda mes siekiame platindami įvairią reklaminę medžiagą su šiuo ženklu“, - aiškino pokalbininkas.
R. Zulcas sakė, kad skirtingas Klaipėdos miesto įvaizdžio strategijos kryptis įgyvendina skirtingi Klaipėdos miesto savivaldybės skyriai, bendradarbiaudami su įvairiomis miesto įstaigomis, agentūromis, įmonėmis.
„Klaipėdos miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Klaipėdos miesto turizmo ir kultūros informacijos centru, žinią apie Klaipėdą skleidžia dalyvaudama tarptautinėse parodose, tokiose, kaip pasaulinė kruizinės laivybos paroda Majamyje, tarptautinė nekilnojamo turto ir investicijų paroda Kanuose ir kt. Organizuojami užsienio šalių žurnalistų priėmimai, kad šie savo straipsniais garsintų Klaipėdą kaip patrauklų miestą. Savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius organizuoja leidybinės medžiagos apie Klaipėdą sukūrimą ir platinimą. Bendradarbiaudami su Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra įgyvendiname stambų projektą „Kreatyvių industrijų plėtra regresyviose Klaipėdos miesto zonose“, kuriam pritraukiamas Europos Sąjungos fondų finansavimas. Pagal šį projektą, numatytos priemonės Klaipėdos senamiesčiui atgaivinti, Danės krantinės pramoninės zonos pritaikymui visuomenės poreikiams bei buvusio tabako fabriko rekonstrukcijai ir pritaikymui kultūros poreikiams. Verslo investicijų plėtra skatinama bendradarbiaujant su Laisvosios ekonominės zonos, Klaipėdos uosto įmonėmis. Šiuo metu ruošiamasi dviems grandioziniams tarptautiniams renginiams, kurie įvyks 2009 metais, - tarptautiniam folkloro festivaliui „Europeada“ ir tarptautinei regatai „The Tall Ships Races“, - vardijo R. Zulcas.
Žmonės pamiršti
Įdomu, kad Klaipėdos miesto prekinis ženklas bei įvaizdžio strategija parengta neatlikus visuomenės apklausos, sociologinių tyrimų.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vedėjas, Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto lektorius Liutauras Kraniauskas mano, jog Klaipėdos miesto įvaizdžio formavimo strategija pasibaigė prekės ženklo sukūrimu. Ir tas pats ženklas, kaip kokybės elementas, pasak pokalbininko, konkuruoja su kitais ženklais.
L. Kraniauskas atkreipė dėmesį, kad vykdant Klaipėdos miesto įvaizdžio strategiją, pamirštami tą įvaizdį formuojantys žmonės - klaipėdiečiai.
„Turistai, rinkdamiesi kur keliauti, pirmiausia domisi lankytinomis vietomis. Klaipėda, deja, lankytinomis vietomis pasigirti negali. Dauguma miestų, kurie rūpinasi savo įvaizdžiu, yra linkę investuoti į žmones. Manoma, kad miesto gyventojai yra jo kapitalas. Svetingas miestas - tas, kuriame gyvena svetingi, atviri žmonės. Klaipėdos orientacija - stiprinti jūrinį miesto identitetą, jūrinę kultūrą. Tuo tarpu paskutinių sociologinių tyrimų, kurie buvo daryti, regis, 2001 metais duomenimis, klaipėdiečiai savo laisvalaikį mieliau leidžia kur nors gamtoje, sode, bet ne prie jūros. Galbūt šie duomenys pasenę, tačiau naujesnių nėra“, - pastebėjo L. Kraniauskas.
Jurga Petronytė
