Kauno apygardos teismo sprendimas sustabdyti prekybą Pravieniškių įkalinimo įstaigos parduotuvėse provokuoja apie 3 000 kalinių neprognozuojamiems veiksmams.
Įstatymai reikalauja, kad nuteistiesiems valdžia užtikrintų teisę bent kartą per savaitę apsipirkti įkalinimo įstaigų parduotuvėse, tačiau Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje šios teisės nuo gegužės 11 d. buvo suvaržytos. Teisingumo ministrą Remigijų Šimašių taip pat nustebino Kauno apygardos teismo sprendimas, skatinantis nuteistuosius sukilti.
Nėra kur apsipirkti
Į „Valstiečių laikraščio“ redakciją kreipėsi kelių nuteistųjų artimieji ir pranešė, kad jau daugiau kaip mėnesį Pravieniškių kolonijos kaliniai negali apsipirkti kolonijos parduotuvėse. „Valdžia tikriausiai nesupranta, kad taip kalinius provokuoja riaušėms. Ten žmonės jau dabar bruzda“, – pasakojo vieno iš nuteistųjų mama. Pasak jos, įtampa kolonijoje auga sulig kiekviena diena, nes jos gyventojams trūksta įvairesnio maisto, cigarečių, būtiniausių higienos prekių.
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovas Virginijus Ceslevičius patvirtino šią informaciją, tačiau išsamiau jos nekomentavo. „Užtikrinami minimalūs poreikiai, bet suprantama, kad situacija įtempta“, – teigė jis.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius su „Valstiečių laikraščiu“ kalbėjo atviriau, nes būtent Teisingumo ministerijai pavaldus Kalėjimų departamentas kuruoja visas įkalinimo įstaigas Lietuvoje. „Ten (Pravieniškėse) vyksta teisminiai ginčai ir teismo sprendimas gerokai apsunkino kalinių teisę apsipirkti parduotuvėje, bet stengiamasi išspręsti problemą“, – sakė R.Šimašius.
Aiškėja, kad kalinius neprognozuojamiems veiksmams provokuoja gegužės 7 d. Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo laikinai uždrausta prekyba trijose Pravieniškių kolonijos parduotuvėse.
Siekė skaidresnių atsiskaitymų
Faktiškai monopolinė teisė užsiimti prekyba visose Lietuvos vyrų įkalinimo įstaigų parduotuvėse iki šiol priklausė Kaišiadorių bendrovei „Aradva“. Ši įmonė Marijampolės, Alytaus ir Pravieniškių įkalinimo įstaigose prekiavo beveik dešimtmetį be jokios konkurencijos.
Įkalinimo įstaigoms už patalpų nuomą ji kiekvieną mėnesį mokėdavo tik apie 3 000 Lt.
Prekybininkų monopolį sugriovė naujasis Pravieniškių kolonijos vadovas V.Ceslevičius, šiai įkalinimo įstaigai pradėjęs vadovauti 2011 m. gruodį. Jam kėlė įtarimą, kodėl tiekėjai tiek mažai moka už nuomą, nes metinė parduotuvių apyvarta – apie 7,2 mln. Lt, todėl pabandė atsiskaitymus tarp kolonijos ir parduotuvių padaryti skaidresnius.
2012 m. kovą Pravieniškių kolonija, kaip ir kitos įkalinimo įstaigos, paskelbė parduotuvių patalpų nuomos konkursą. Jame dalyvavo 12 įmonių. Konkursą laimėjo Kauno rajono centrinis vartotojų kooperatyvas, nurungęs Kaišiadorių bendrovę „Alivdara“. Pastebėtina, kad UAB „Aradva“ ir UAB „Alivdara“ vadovauja tas pats asmuo – Algimantas Radvila.
Beje, konkurse nugalėtoją lėmęs veiksnys buvo ne patalpų nuomos kaina. Tarp svarbiausių punktų buvo tiekėjo įsipareigojimas įdiegti atsiskaitymus per elektroninę bankininkystę, kad būtų aišku, kiek prekių ir už kokią kainą nusiperka kiekvienas nuteistasis. Iki tol nuteistieji pasirašydavo ant lapelių, kuriuose buvo galima prirašyti ką tik nori. UAB „Alivdara“ už nuomą pasiūlė kiekvieną mėnesį mokėti po 50 tūkst. Lt. Ir nors Kauno kooperatyvas pasiūlė perpus mažesnę sumą, jis įsipareigojo atlikti papildomų darbų už maždaug 0,5 mln. Lt.
Apskundė konkursą teismui
Kauno r. centrinis vartotojų kooperatyvas įsipareigojo per 3 mėnesius įdiegti visas naujoves, todėl Pravieniškių kolonijos administracija su juo pasirašė sutartį. Tokia konkurso baigtis netenkino UAB „Alivdara“. Įmonė delsė išsikelti iš parduotuvių patalpų. Pagrasinus antstoliais, „Alivdara“ išsikėlė iš patalpų, tačiau konkurso rezultatus apskundė Kauno apygardos teismui.
Būtent pastarasis gegužės 7 d. pritaikė „apsaugos priemones“ ir įpareigojo Pravieniškių koloniją stabdyti prekybą parduotuvėse, kurių naujas šeimininkas – Kauno r. centrinis vartotojų kooperatyvas. Pravieniškių kolonija apskundė Kauno apygardos teismo sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau kada skundas bus išnagrinėtas, neaišku.
Su Kauno r. centriniu vartotojų kooperatyvu buvo sudaryta laikinoji sutartis, siekiant užtikrinti bent jau minimalų nuteistųjų aprūpinimą maisto produktais, tačiau jis, suprantama, kalinių netenkina. Paklaustas, kokią reakciją sukėlė teismo sprendimas stabdyti prekybą įstaigos parduotuvėse, Pravieniškių kolonijos vadovas V.Ceslevičius atsakė klausimu: „O kaip jūs jaustumėtės prieš tūkstančius nuteistųjų, matydami jų akis?“
„Kad ir kaip būtų, mes neketiname atsitraukti, nes manome, kad skaidrumo kolonijose turėtų būti daugiau“, – tikino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovas V.Ceslevičius. Neoficialiomis žiniomis, kolonijos administracija apie susidariusią padėtį informavo nuteistuosius, tarp jų ir lyderius, bei paragino laikytis rimties.
Kaltina nelegalia veikla
UAB „Alivdara“ vadovas A.Radvila absurdišku vadino Pravieniškių pataisos namų surengtą konkursą, o ilgametės sutarties nutraukimą – neteisėtu. „Absurdas, kad jie (Kauno r. centrinis vartotojų kooperatyvas) laimėjo tą konkursą. Tikiu, kad Lietuvoje bus teisybė, nes nuomos konkursus laimi tas, kas pasiūlo didžiausią nuompinigių sumą“, – tikino A.Radvila.
Verslininkas piktinosi, kad Pravieniškių kolonijos administracija konkursą prilygino viešiesiems pirkimams, kur numatoma papildomų sąlygų. „Bet čia nebuvo viešųjų pirkimų konkursas, o valstybei priklausančių patalpų nuomos konkursas“, – savo tiesą aiškino A.Radvila. Jis taip pat teigė, kad Kauno r. centrinis vartotojų kooperatyvas prekiauja parduotuvėje nepaisydamas teismo draudimo. „Neabejoju, kad prekiauja dar ir antisanitarinėmis sąlygomis“, – pridūrė verslininkas.
UAB „Alivdara“ vadovas pripažino, kad jo įmonė laimėjo Alytaus ir Marijampolės pataisos namų skelbtus konkursus. Bet Pravieniškių pataisos namai yra didžiausi Lietuvoje. A.Radvilos teigimu, mėnesio apyvarta Pravieniškių kolonijos parduotuvėse būdavo apie 600 tūkst. Lt per mėnesį. Dešimtį metų kolonijose verslą sukusį verslininką stebina, kad įvairių įkalinimo įstaigų konkursų sąlygos buvo nevienodos.
Ankstesnės sutartys – diskriminacinės
Šių metų balandį Seime rengtoje interpeliacijoje teisingumo ministrui R.Šimašiui jo buvo klausiama apie įkalinimo įstaigų parduotuves. Tuomet ministras teigė, kad dar 2011 m. pabaigoje buvo imtasi radikalių permainų. „Išanalizavus situaciją paaiškėjo, kad patalpos įstaigose buvo nuomojamos diskriminacinėmis sąlygomis (nuomos sutartys sudarytos ilgesniam, nei leidžia teisės aktai, terminui, nustatomi reikalavimai, kad nuomininkas privalo turėti prekybos įkalinimo įstaigose patirties ir pan.), – aiškino R.Šimašius. – Sutartis dėl šių patalpų nuomos dažnai lydėdavo ir neskaidrumo apraiškos.“
Šiemet surengus konkursus penkiose įkalinimo įstaigose gauti pasiūlymai buvo iki 50 kartų ekonomiškai naudingesni valstybei nei iki šiol. Pagal naujas nuomos sutartis buvo gauta 900 tūkst. Lt daugiau nuomos mokesčio nei pagal ankstesnes sutartis. Atrodo, kad dabar kolonijose atsirado daugiau skaidrumo, tačiau nauja tvarka patenkinti ne visi.
Komentaras
Visiems privalu laikytis įstatymų
Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo narys
Esu tikras, kad klausimą dėl nuomos sutarčių ir galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi teismas išspręs pagal galiojančius teisės aktus. Kaltininkai bus surasti ir jų veikla bus įvertinta.
Teismo sprendimas laikinai uždrausti prekybą Pravieniškių parduotuvėse, jei jų veikla prieštarauja įstatymams, formaliai žiūrint, yra teisingas. Bet ar žmogiškas? Drįstu abejoti, kad teismas įvertino visas naujai atsiradusias aplinkybes. O ypač pagrindinę – kad kaliniai yra žmonės. Atimtą galimybę apsipirkti įkalintiesiems vertinu tik neigiamai. Įstatymų privalu laikytis.
Kokią reakciją sukėlė prieš kelis mėnesius tinkamai nepasvertas teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus įsakymas dėl maisto produktų ribojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose, atsimename iki šiol. Ar vėl norime sulaukti badavimo akcijų?
Bendravau su įkalintaisiais, todėl žinau, kad apribojimai, kurie esantiems laisvėje atrodo smulkmena, daro milžinišką įtaką kasdieniam kalinių gyvenimui. Ten gyvena žmonės. Todėl Teisingumo ministerijos vadovybė neturi nusišalinti ir privalo pasirūpinti, kad galimybė apsipirkti įkalintiesiems būtų kuo skubiau sugrąžinta. Administracija, besirūpinanti paprastesne apsipirkimo procedūra ir skaidresne apskaita, parodė, kad yra pajėgi įgyvendinti teigiamas iniciatyvas. Tai leidžia tikėtis, kad ir kalinių apsipirkimo problema bus išspręsta netrukus.
