Prastos žinios būsimiems pensininkams: štai kaip valdžios užmojus sumalė į miltus

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai Lietuvoje gimė 18,7 tūkst. vaikų – tai mažiausias skaičius nuo nepriklausomybės atkūrimo. Tuo metu mirė dvigubai daugiau žmonių – 37,4 tūkst.

Prieš rinkimus kiekviena valdžia žada spręsti demografines problemas. Ne išimtis ir socialdemokratų Vyriausybė, kuri įsipareigojo, „gerinti sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus Lietuvoje“.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuva – demografinėje duobėje, bet moterys atšauna gimdyti nenorinčios: „Visus pinigus dedu sau“

Degalų geriau užsipilti dabar? Degalinių švieslentėse – nauji pokyčiai vairuotojams

Lietuvos ateitis: kad gyventojų nemažėtų, kas trečias turės būti užsienietis

„Užtikrinsime didesnę finansinę paramą šeimoms: sieksime didinti vaiko priežiūros išmokas, didinsime vaiko pinigus, plėsime paramą didesnius socialinius įsipareigojimus turinčioms šeimoms – daugiavaikėms, vaikus su negalia auginančioms, vienišų tėvų šeimoms. Per kelerius metus įvesime nemokamą pradinių klasių mokinių maitinimą, svarstysime dalies būsto paskolos palūkanų kompensavimą gimus vaikui ar įsivaikinus. Plėsime regioninio būsto jaunoms šeimoms programą“, – rašoma Vyriausybės programoje.

Pagalba nukreipta į finansus: išmokų didinimas, kompensacijos, mokestinės naštos nuėmimas. Naujienų portalo tv3.lt kalbintos ekspertės rėžia atvirai: tai – grynų gryniausias populizmas, nes politikų siūlomos priemones visiškai neskatina planuoti vaikų.

„Tai neveikia. Taip, vaiko pinigai yra gera priemonė, bet ji nėra gimstamumo skatinimo priemonė, o rėmimo“, – pažymi demografė Aušra Maslauksaitė. 

„Aš manau, kad tiesioginis politikų iniciatyvumas skatinti vaikų gimstamumą įvairiomis išmokomis, dovanomis ir panašiai yra visiškas populizmas. Tokie sprendimai neturėtų būti valdžios skatinami, nes vienkartinės išmokos palyginti su tuo, kad nauja gyvybė, išleista į pasaulį, yra įsipareigojimas visam gyvenimui, turėtų sietis su pačių šeimų sprendimų ir įsipareigojimu auginti vaiką“, – tikina Šiaulių banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pasak ekonomistės, per ketverius metus valdantieji nepakels žmonių noro kurti šeimas. Vis dėlto politikai turėtų spręsti, kaip užtikrinti visiems preinamą kokybišką švietimą, sveikatos paslaugas, būstą ir kt. Kitaip tariant, ne laikinai paremti, o sukurti palankią aplinką šeimoms susilaukti vaikų.

Dirbantieji vos spės išlaikyti nedirbančius

Mažėjančio gimstamumo problema yra ta, kad iš darbo rinkos išeina žymiai daugiau žmonių nei ateina. Taigi traukiasi žmonių, galinčių išlaikyti nedarbingo amžiaus gyventojus, dalis.

„Žvelgiant į gimstamumą, mes matome, kad proporcijos tarp visuomenėje išlaikomų gyventojų (senjorų, vaikų) santykis su dirbančiaisiais ateityje taps tik ekonomiškai nepalankesnis, nes vienam dirbančiajam teks vis didesnis skaičius visuomenėje išlaikomų gyventojų ir sukurs eilę ne tik demografinių, bet ir ekonominių problemų“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.

Tad ar bus iš ko mokėti pensijas, kai į užtarnautą poilsį išeis dabartiniai 20-mečiai? Anot ekonomistės, pensijos greičiausiai neišnyks, tačiau savo oria senatve jau dabar turime rūpintis patys.

„Turime galvoti apie tai savo darbingo amžiaus laikotarpiu. Susikurti finansines pagalves ir orią senatvę turime prisiimti kaip atsakomybę“, – tikina I. Genytė-Pikčienė.

Kaip sprendimo būdai būtų ilgesnis darbo laikas, vėlesnis pensijinis amžius, įvairūs pensijos kaupimo įrankiai.

„Vakarų šalyse šią problemą nemaža dalimi sprendžia aukštesnę pajamų pakeitimo normą senatvėje  užtikrinančios pensijų sistemos, kurios yra daugiapakopės, kurios susideda ne vien iš tiesioginių išmokų sistemos, vadinamųjų pay as you go sistemų, bet ir iš kaupimu paremtų sistemų, tiek savanoriškų, tiek su darbdavio įsitraukimu, tiek valstybės inicijuojamų. Daugiapakopės sistemos leistų užtikrinti pensijines išmokas pakankamai solidžias ir galinčias pakeisti nemažą ikipensijinių pajamų dalį“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistė akcentuoja, kad kiekvienas iš mūsų turime galvoti apie savo ateitį ir atrasti būdų, kaip savarankiškai kaupti tiek vidutinio laikotarpio, tiek ilgalaikiams tikslams, šiuo atveju – pensijai.

„Pradžioje karjeros reikėtų atrasti būdų kaip investuoti nors ir po nedidelę sumą į gerai diversifikuotus finansinius produktus ir užsiimti vadinamuoju ilgalaikiu investavimu, remiantis paprastomis, bet labai pasiteisinančiomis finansinės higienos taisyklėmis“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Imigrantai didintų gyventojų skaičių, bet ne gimstamumą

Nors gimstamumas mažas, šalies gyventojų skaičių didina imigrantai – per pastaruosius kelerius metus taip nutiko į Lietuvą atvykus tūkstančiams ukrainiečių ir baltarusių. Taip pat išaugo darbo migrantų iš kitų trečiųjų šalių, daugiausiai Vidurio Azijos, skaičius.

I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad ekonominiu požiūriu imigrantai šaliai teikia naudos.

„Kuo daugiau gyventojų, tuo gausesnė darbo rinka, tuo palankesnė terpė klestėti ekonomikai, nes darbo pasiūla susibalansuoja su paklausa, yra galimybių pritraukti darbo išteklius ir atitinkamai tai padeda išvengti tam tikrų įtampų darbo jėgoje“, – teigia ekonomistė.

Kita vertus, imigrantai gimstamumo Lietuvoje nedidins, mat yra įprasta, kad didžioji dalis atvykstančių žmonių yra vyrai, kurie neturi šeimų arba jas bent iš pradžių paliko savo šalyje. Todėl tai nereiškia, kad atvykstantys užsieniečiai pas mus gimdys vaikus.

„Jeigu pasižiūrėtume į imigracinę populiaciją, ypač trečiųjų šalių piliečius, labai dažnai matome, kad tai yra vyriška populiacija, kuri atvažiuoja dirbti tam tikrus darbus. Mes nematome labai reikšmingos šeimų migracijos. Jeigu persikeltų šeimos, mes galėtume kalbėti apie kokį nors efektą demografijai. Kol kas tai, kas vyksta, tikrai neturi pagrindo manyti, kad po metų ar dviejų mes staiga pagerinsime savo gimstamumą“, – paaiškina A. Maslauskaitė, pridurdama, kad iš tiesų imigrantų indėlis į šalies suminį gimstamumo rodiklį yra labai nedidelis.

Lietuvos suminimis gimstamumo rodiklis (skaičius, kiek vaikų moteris pagimdo per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį) yra 1,18. Kitaip tariant, viena Lietuvos gyventoja per savo gyvenimą pagimdo vidutiniškai vieną vaiką.