23 Seimo nariai parlamentaro Petro Gražulio iniciatyva kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami vetuoti Seimo priimtą įstatymą „Dėl Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų statuso bei priedelio pakeitimo", kuriuo, anot parlamentarų, tariamai norima pagerbti kovotojus už laisvę, 1949 m. vasario 16 d. pasirašiusius Lietuvos Laisvės Kovų dalyvių Tarybos Deklaraciją.
Kreipimesi į Prezidentę teigiama, kad surašyti į vieną įstatymą tuos asmenis, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir žuvo už ją, bei tuos, kurie keičiantis politinei sistemai suspėjo persiorientuoti, o prieš tai uoliai tarnavo okupantams, yra ne tik didelė nepagarba, bet ir įžūlus visų kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę įžeidimas.
"Nesuprantu, kaip įstatymo rengėjai išdrįso Kovo 11-osios akto signatarus, prieš tai tarnavusius komunistų partijai, surašyti viename popieriaus lape kartu su tais, kurie savo gyvybę atidavė už Tėvynę. Tik šiuos žmones galima vadinti tautos didvyriais ir tik juos būtina pagerbti aukščiausiu lygiu - visiems pastatyti paminklus, Lietuvos istorijoje jų vardus įrašyti "auksinėmis" raidėmis ir, žinoma, priimti atskirą įstatymą, apibrėžiantį tik jų statusą. Kadangi Seimo priimtas įstatymas apima ne tik tikruosius kovotojus, bet ir apsimestinius patriotus, reikia tokio įstatymo atsisakyti. Tikimės, kad Prezidentė mūsų poziciją palaikys", - teigė Seimo narys P.Gražulis.
Gruodžio 2 d. Seimas signataro statusą suteikė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos 1949 m. vasario 16 d. priimtą deklaraciją pasirašiusiems asmenims.
Seimo sprendimu, toks statusas suteiktas Jonui Žemaičiui-Vytautui, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Juozui Šibailai-Merainiui, Leonui Grigoniui-Užpaliui, Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vytautui Gužui-Kardui, Broniui Liesiui-Naktis, Petrui Bartkui-Žadgailai.
Įstatymo iniciatorių teigimu, jų indėlis siekiant Lietuvos nepriklausomybės - svarus ir reikšmingas, todėl jų atminimas privalo būti įamžinamas kaip ir signatarų.
Už Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų statuso įstatymo pataisas balsavo 59 Seimo nariai, prieš - 3, susilaikė 41 Seimo narys.
1949 m. vasario 16 d. LLKS tarybos posėdyje priimta Deklaracija sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą - kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.
Lietuvos Seimas, įvertindamas LLKS tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, 1999 m. sausio 12 d. priėmė įstatymą dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos. Jis nustatė šio dokumento statusą Lietuvos teisės sistemoje, pripažino kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės aktą.
