Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aurelija Stancikienė raštu kreipėsi į aplinkos ministrą Artūrą Paulauską, prašydama stabdyti Neringos Bendrojo plano tvirtinimą ministrų kabinete, nes jis esą numato pernelyg didelę urbanizaciją.
Pasak A.Stancikienės rašto, Bendrasis planas buvo parengtas ne kaip integrali nacionalinio parko dalis, o kaip besivystančio kurorto plėtros planas. Tai esą prieštarauja dabartinio KNNP Generalinio plano strategijai ir šalies prezidento Valdo Adamkaus ne kartą išsakytai nuostatai, jog Kuršių nerija neturi tapti dar vienu urbanizuotu kurortu.
A.Stancikienė sako, jog apie galimą Bendrojo plano prieštaravimą KNNP Generalinio plano strategijai yra informavusi Neringos savivaldybę, tačiau ši neva į tai neatsižvelgė ir nori plėsti kurortą.
Savo žodžius KNNP direktorė grindžia ištrauka iš Bendrojo plano. Jame sakoma, kad reikia atsisakyti „perdėto fundamentalistinio nerijos kraštovaizdžio vertės mistifikavimo“ ir imtis užtikrinti „rekreacinio vystymo interesus“.
„Neringos Bendrojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik dabar galiojančiam KNNP Generaliniam planui, bet taip pat Saugomų teritorijų įstatymui, Kuršių Nerijos Nacionalinio Parko apsaugos reglamentui ir asmeniškai Jūsų neseniai patvirtintam šio reglamento pakeitimui“, - rašoma A.Stancikienės rašte ministrui.
KNNP vadovė teigia, jog norimame tvirtinti Bendrajame plane sužymėti ir tie pastatai, kurių teisėtumas dar ginčijamas. Tarp tokių pastatų yra krepšininko Arvydo Sabonio klubo Preilos botelis, Juodkrantės žuvų restoranas, restoranas „Seklyčia“, esantis ypatingoje etnokultūrinio draustinio zonoje, buvusi Juodkrantės pionierių stovykla bei kiti.
„Ir nors yra pastaba, kad šios teritorijos nenagrinėjamos, nes vyksta teisminiai ginčai, kaip architektūros specialistė, galiu teigti, kad konkrečių prokuratūros prašomų griauti pastatų pažymėjimas plane leidžia daryti išvadą, kad naujuoju Neringos Bendruoju planu bandoma juos įteisinti“, - sako A.Stancikienė, kurios nuomone, ginčijamų pastatų plane geriau išvis būtų nežymėti.
Šalia kitų neigiamybių, aplinkosaugininkės rašte minima ir tai, kad plane numatytas Nidos oro uostas, kurio radimasis veikiausiai prieštarautų įstatymams ir poįstatyminiams aktams.
„Informuoju, kad Neringos savivaldybės vadovai, stengdamiesi žūtbūt įteisinti Nidos oro uostą, ne tik dešimt metų sąmoningai pažeidinėja teisės aktus ir nevykdo apskrities viršininko nurodymo grąžinti neteisėtai savivaldybei įregistruotą miškų fondo žemę prie oro uosto, bet ir klaidina visuomenę, o gal ir jus, apie jau neva esamą, tik neveikiantį Nidos oro uostą“, - rašo A.Stancikienė ministrui A. Paulauskui.
Anot jos, oro uosto tikslingumu yra suabejojusi ir Susisiekimo ministerija bei UNESCO atstovai.
Aplinkosaugininkės nuomone, Neringos savivaldybės Bendrąjį planą geriausia būtų susieti su viso Kuršių nerijos nacionalinio parko plėtra bei vystymusi, nes, priešingu atveju, parkui gresia „greitas sunaikinimas“.
„Kuršių nerija būtų pasmerkta greitam sunaikinimui, kaip tai vos neįvyko prieš kelis šimtus metų, kai dėl pražūtingos ir savanaudiškos žmogaus veiklos šis trapus pusiasalis buvo paverstas smėlio dykyne“, - teigia valdininkė ir prašo KNNP direkcijai suteikti daugiau įgaliojimų.
Rašte nedetalizuojama, kokie įgaliojimai turimi mintyje, tačiau užsimenama, jog „dabartinė leidimų statyboms išdavimo sistema, kai leidimai išduodami Neringos savivaldybės administracijoje, yra sistemingas ir nuolatinis įstatymų pažeidinėjimas“.
Tuo metu Neringos meras Vigantas Giedraitis sako, jog A.Stancikienė baiminasi be reikalo, nes šalia Bendrojo plano rengiami dar du dokumentai - Kuršių nerijos nacionalinio parko zonų ir ribų nustatymo planas bei Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas.
„Mūsų Bendrasis planas ir tie dokumentai yra panašūs ir vienas kitą papildo. (...) Zonų ir ribų planas nustato savivaldybės teritorijos zonas ir ribas - kur yra draustiniai, kur yra apstatomi plotai ir taip toliau, kur yra rezervatai, rekreacinės teritorijos. Pagal zonų ir ribų planą mes rengiam Bendrąjį planą“, - BNS sakė Neringos meras.
Paklaustas, kodėl tuomet Bendrasis planas, kuriuo A.Stancikienė ir piktinasi, Aplinkos ministerijai siunčiamas pirmiau, o ne kartu su zonų ir ribų planu, V.Giedraitis sako, jog pastarasis buvo parengtas pirmiau, tačiau taip išėjo, jog Bendrajam planui savivaldybė pritarė kiek anksčiau, nei zonų ir ribų planui.
Aplinkos ministras Artūras Paulauskas teigia, jog Bendruosius planus paprastai tvirtina savivaldybės, o esą KNNP direkcija turi veto teisę. Dėl šios priežasties, pasak ministro, joks sprendimas dėl bendrojo plano negali būti priimtas be KNNP sutikimo.
Ministras taip pat pabrėžia, jog „bet kurie pasisakymai, kad saugomose teritorijose bandoma įteisinti nelegalius statinius, neturi jokio pagrindo“ ir siūlo pamąstyti apie galimybę teikti įstatymų pataisas, kurios leistų Lietuvai svarbių teritorijų bendruosius planus tvirtinti Vyriausybei.
Tuo tarpu premjeras Gediminas Kirkilas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkosaugininkai pernelyg sureikšmina kai kuriuos aspektus ir neleidžia nieko griauti netgi tuomet, kai „griūva pastatai pačiam miške“.
„Mes, aišku, išnagrinėsime šitą planą, bet aš norėčiau, kad ir aplinkos saugotojai, paminklų saugotojai taip pat būtų atsakingi už saugojimo rezultatus. Yra daug labai objektų. Aš sutinku, kad nereikia įteisinti nelegalių statybų, bet nieko neleisti daryti kur griūva pastatai pačiam miške, toje pačioje Nidoje, niekas nieko nedaro, teršia aplinką. Jei neleidžiame daryti jokių darbų tai taip pat netoleruotina, nereikia spekuliuoti vien tik saugojimu“, - pirmadienį sakė G.Kirkilas.
Kuršių nerija yra UNESCO saugoma teritorija.
Pastaruoju metu A.Stancikienė bei Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė sakėsi patyrusios nemenką spaudimą iš politikų. Kiek anksčiau Naujosios sąjungos lyderio aplinkos ministro Artūro Paulausko pavedimu ministerija atliko KNNP veiklos auditą ir rado smulkių pažeidimų. Pastaruoju metu atliekamas tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba.
Pačios valdininkės sako, jog yra persekiojamos už principingumą ir savo kaltės neįžvelgia.
