Pasiskolinu iš vieno – grąžinu kitam. Tokio „verslo“ vis dažniau griebiasi apsukrūs lietuviai. „Verslininkai“ susitvarko taip, kad niekas nepajėgia jų nei nubausti, nei sutramdyti.
Neatgaunančių skolos – eilės
Su vienu iš tokių teigia susidūręs vilnietis Aleksandras (vardas pakeistas - red. past.). Pernai birželį tokiam Vitoldui Ochrimukui paskolinęs apvalią sumelę - 120 tūkst. litų. Pagal pasirašytą vekselį tas įsipareigojo grąžinti visą sumą po mėnesio - bet negrąžino, rašo „Respublika“.
Aleksandras kreipėsi į antstolius. Ir sužinojo, kad savo pinigų teks laukti nežinia kiek. „V. Ochrimuko vardu yra net 19 vykdomųjų bylų. Iš jų, įvykdžius išieškojimą, užbaigtos tik kelios. Visos kitos – vykdymo stadijos, ir nežinia, kiek tokios bus. Nes antstoliai neranda jokio V. Ochrimuko turto“, - pasakojo vyras.
Pasak Aleksandro, išskyrus kelias nedideles skolas policijai ir „Sodrai“, V. Ochrimukas skolingas išimtinai fiziniams asmenims. Sumos įspūdingos: nuo 50 iki 240 tūkst. litų. Jas iš V. Ochrimuko, Aleksandro duomenimis, bando išieškoti daugiau nei pusė Vilniaus antstolių kontorų.
Vilnietis įtaria užkibęs ant kabliuko asmens, kuris užsiima specifiniu „verslu“: skolinasi pinigus iš patiklių žmonių, žadėdamas greitai juos grąžinti, tačiau to nepadaro. Išskyrus retus atvejus, kai rimtai prispaudžia kreditoriai. Tačiau ir tada pinigai grąžinami pasiskolinus iš kitų žmonių.
Pusė milijono – 5 metams
Domintis V. Ochrimuko veikla, pasak Aleksandro, sužinota labai įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kad, nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso žemės sklypas ir didelis gyvenamasis namas.
„Anksčiau V. Ochrimukas buvo jo bendraturtis, dabar namo savininkė - jo žmona. Kadangi skola buvo skirta šeimos poreikiams, būtų galima mėginti išieškoti skolą iš jos. Tačiau tiek sklypas, tiek namas yra puikiai apsaugoti“, - teigė Aleksandras.
Pasak jo, pasinaudota schema, kurią turėjo sugalvoti teisinius niuansus kone tobulai išmanantis žmogus.
Vyras teigė gavęs dokumentus, kurie rodo, kad V. Ochrimukas savo uošvės vardu nupirko žemės sklypą. Paskui paėmė pusės milijono litų dydžio paskolą iš vieno komercinio banko. Paskolai užtikrinti žemės sklypas ir namas buvo įkeisti bankui hipotekos teise.
„Paprastai tokio dydžio paskolos išduodamos 30-50 m. laikotarpiui. Šiuo atveju sutartis pasirašyta vos penkeriems metams. Domėdamiesi toliau sužinojome, kad terminas jiems ir nebuvo svarbus“, - sakė Aleksandras.
Turtas yra – turto nėra
Aleksandro ir jam talkinančių teisininkų duomenimis, vėliau V. Ochrimuko uošvė pardavė teisiškai savo, o faktiškai žentui priklausantį sklypą ir taip uždirbo „legalių popierinių pinigų“. Maždaug tuo pačiu metu V. Ochrimukas nustojo grąžinti paskolą bankui. Šis pradėjo varžytinių procesą.
„Kadangi V. Ochrimuko uošvė turi „legalių“ pajamų, ji susitarė su banku, padengė visą paskolos sumą ir atsistojo į banko vietą. Kitaip tariant, ji tapo banku savo žento atžvilgiu. V. Ochrimukas „skolingas“ uošvei, o šios naudai yra įkeistas žemės sklypas ir namas“, - tvirtino Aleksandras.
Jo žodžiais, susidarė paradoksali situacija: kadangi nėra suėjęs hipotekos terminas, joks V. Ochrimuko kreditorius negali reikšti pretenzijų į minėtą turtą be V. Ochrimuko uošvės sutikimo. Pasak Aleksandro, namas ir sklypas jau keliskart buvo areštuoti, tačiau antstoliai sužinojo, kad išieškojimo veiksmų vykdyti negali.
Tuo įsitikino ir Aleksandrui atstovaujantis antstolis. Jis kreipėsi į V. Ochrimuko uošvę ir pasiūlė kartu pradėti išieškojimą iš jos naudai įkeisto V. Ochrimuko turto. „Be abejonės, gavome atsakymą, kad ji su pasiūlymu nesutinka. Negi uošvė leis skriausti žentą“, - ironiškai šypsojosi Aleksandras.
„Na, įklimpau“
Pats V. Ochrimukas, kalbėdamas su „Respublika“, neslėpė turintis skolų, tačiau tvirtino, kad visas tikisi grąžinti. Sakė, kad piktybiškumo jo veiksmuose nėra. "Kalbėjausi su juo (Aleksandru - red. past.) prieš porą savaičių, sakiau, kad etapais, dalimis atiduosiu. Aš jam jau ir atiduodu“, - įtikinėjo skolininkas.
Vyras pripažino ir tai, kad pretenzijų jam turi ne viena antstolių kontora. Jo žodžiais, tokių keturios.
„Išėjo kaip išėjo. Čiagi ne tai, kad aklai pasiskolinau pinigų ir neatiduodu. Na, įklimpau. Įlindau, kur nereikėjo lįsti. Pažintys naujos, nepatikrinti žmonės. Dabar situacija tokia, kokia yra, bet po truputį atiduodu“, - tvirtino V. Ochrimukas.
Jis pabrėžė: su visais man skolinusiais pasirašiau vekselius, paskolos raštelius ir pan. Deja, su žmonėmis, kuriems skolino pats, pasak vyro, tebuvo tik žodinis susitarimas. „Dabar aš negaliu išreikalauti iš jų, bet tikiuosi, kad susigrąžinsiu. Šitie žmonės bent jau kalbasi, ne tai, kad siuntinėtų mane tolėliau“, - kalbėjo V. Ochrimukas. Jis patikino, kad situacija jam „ne tik kad nemaloni“, bet tiesiog „katastrofiška“.
Komentarai
Darius Bliznikas, antstolis
Iš dalies tai yra pačių kreditorių problema. Jie, kaip įsivaizduoju, nori greitai ir daug uždirbti ir be jokios apsaugos skolina. Nereikia visada kaltinti kitų. Šiaip tokie dalykai forminami hipotekoje, įkeičiamas turtas. Tiesiog nereikėtų skolinti aklai, kaip anksčiau žmonės darė su kokiu „Sekundės“ banku. Norint apsaugoti savo interesus paprastų skolos raštelių neužtenka. Kaip bankai reikalauja užstato, taip ir čia skolinantys turėtų kažko reikalauti. Pastaruoju metu skolininkai apskritai dažniau tampa nemokūs. Ypač juridiniai asmenys.
Almantas Čelkonas, UAB Skolų išieškojimo biuro direktorius
Taip „sukasi“ ne vienas ir ne du žmonės. Labai daug fizinių asmenų niekur nedirba, neturi jokio turto ir yra skolingi. Šiandien sulaukėme skambučio, kad vienas iš tokių skolingas 50 tūkst. eurų ir kreditoriai nežino, ką daryti. Tokie žmonės dirba „tam“, kad pasiskolintų. Gražiai apsirengia, susišukuoja - kaip Ostapas Benderis, prineša krūvas popierių. Sudaro atitinkamą įspūdį, o žmonės „pakliūva“. Kadangi situacija sudėtinga, manau, sukčiavimų padaugės. Žmonės kiš pinigus į „greitą praturtėjimą“, betgi visiems žinoma, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose.
Tomas Beržinskas
