Pagal Krašto apsaugos ministerijos pateiktus visuomenės apklausų reitingus net 80 proc. visuomenės išreiškia pasitikėjimą Lietuvos kariuomene. Tačiau socialinėje erdvėje dažnai galima susidurti ir su neigiamu požiūriu į karininkus. J. V. Žukas sako, kad to sureikšminti nereikėtų, o apklausų rezultatai rodo, kad palaikymas, iš tiesų, yra labai geras.
„Lietuvos kariuomenė niekada nepasieks 100 proc. gyventojų palaikymo todėl, kad žmonės turi skirtingas pažiūras. Įvairiausių nuomonių galime perskaityti ir viešoje erdvėje, ypatingai socialinėje erdvėje. Tai tas 80 proc. palaikymas tikrai yra labai ženklus – tai yra absoliuti dauguma“, – tvirtina generolas leitenantas.
Visgi vyras pastebi, kad visuomenėje vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad kariuomenė yra atsakinga už visus valstybės ir civilių saugumo klausimus, nors tai ir netiesa.
„Iš tikrųjų, yra kelios atsakingos valstybinės institucijos. Pavyzdžiui, už civilinę gynybą atsakinga vidaus reikalų ministerija. Ji rūpinasi slėptuvėmis, informacijos sklaida. Yra ir krizių valdymo centras, kuris koordinuoja šiuos dalykus“, – dalinasi J. V. Žukas.
Kylant nuogąstavimams, kad gyventojai nežino, ką reikėtų daryti, jei šalyje kiltų pavojus, generolas leitenantas sako, kad valstybinės institucijos privalo būti aktyvesnės ir dažniau atnaujinti informaciją, kokių veiksmų reikėtų imtis, jei gyventojams kiltų grėsmė.
„Visuomenė susideda iš įvairiausių žmonių. Vieni galbūt moka naudotis socialiniais tinklais arba gali prieiti prie daugiau informacijos negu kiti žmonės, kurie yra nepilnamečiai arba vyresnio amžiaus. Tad į tai turi būti atsižvelgta“, – kalba J. V. Žukas.
Jo nuomone, tobulinti reikėtų ir atliekamas pratybas, kuriose būtų ne tik tikrinama ar šalyje veikia perspėjimo sirenos, bet ir ruošiamasi tolimesniems žmonių evakuacijos ir gynybos veiksmams.
Padėti galima ne tik ginklu
Gyventojų apklausos duomenimis, Lietuvos užpuolimo atveju 56 proc. visuomenės narių ryžtųsi ginti tėvynę ginklu. Tiesa, generolas leitenantas tvirtina, kad kilus pavojui, norintys įsitraukti į šalies gynybą, tai nebūtinai turi daryti griebdamiesi ginklo, kadangi yra ir įvairių kitų taikaus pasipriešinimo būdų.
„Ką aš daryčiau, jei kas nors įvyktų, tai eičiau į artimiausią karinį dalinį ir pasiūlyčiau savo paslaugas, kur daryčiau ką tik tai reikia. Galiu ir ligoninėje vandenį nešioti, ir kokį nors tiltą saugoti ar pabudėti ten, kur reikia.
Tai turi suvokti ir visi kiti aktyvūs piliečiai. Reikalingas ir sužeistųjų ar neįgaliųjų slaugymas, pasirūpinimas tais, kurie negali to padaryti savarankiškai“, – teigia J. V. Žukas.
Vyras akcentuoja, kad visada galima rasti būdų, kaip prisidėti prie šalies gynybos, o svarbiausia, kad žmonės nesavanaudiškai darytų tai, kas tuo metu yra reikalinga.
Atlikti karinę tarnybą renkasi dėl įvairių priežasčių
Buvęs karininkas teigia, kad kariuomenės ir visuomenės gerus santykius bei bendradarbiavimą ypač skatina šauktinių kariuomenė. Kadangi tarnaujantys jaunuoliai vėliau dalinasi savo įgautomis žiniomis su artimaisiais.
Tiesa, atnaujinus šaukimus į privalomąją pradinę karo tarnybą vyravo daug skeptiškų vertinimų, jog šauktiniai nenoriai eis tarnauti ir juos reikės gaudyti su policija. Tačiau J. V. Žukas sako, kad nemaža dalis jaunuolių prie kariuomenės nusprendžia prisijungti savo noru.
„Per pirmąjį šaukimą 2015 m. Klaipėdos dragūnų batalione 95 proc. buvo tikri savanoriai. Kai tarnavo mano sūnus, taip pat buvo pakankamai didelis skaičius savanorių. Aišku, buvo paimtų ir prievolės būdu, bet vėliau dalis iš jų labai gerai adaptavosi ir pareiškė norą toliau sudaryti kontraktą bei tarnauti kariuomenėje“, – teigia buvęs karininkas.
Paklaustas, kodėl savanoriai pasirenka atlikti privalomąją karo tarnybą, generolas leitenantas dalinasi, kad šauktinių motyvai būna įvairūs. Kai kurie karinę tarnybą atlieka dėl patriotinių jausmų tėvynei, dalis kariuomenėje siekia karjeros ir nori įgauti karinę profesiją arba paprasčiausiai užsidirbti pinigų.
„Lietuvos kariuomenėje nėra taip, kad visi būtų per prievartą sugaudomi. Kai pats tarnavau sovietinėje kariuomenėje, ten nesutikau nei vieno, kuris būtų atėjęs savo noru. Visi buvo pagauti ir supakuoti į tarybinę armiją“, – pasakoja J. V. Žukas.
Visą „Žinių Radijo“ laidą galite peržiūrėti čia:
