Tačiau šiuo metu valstybės mastu pinigų surenkama mažiau nei jų išleidžiama, o trūkstama suma pasiskolinama.
Mažinti valstybės išlaidas vargiai įmanoma – kai kurių viešųjų paslaugų finansavimas Lietuvoje ir taip bene mažiausias tarp ES šalių.
Didesnis pinigų skolinimas irgi nėra išeitis – taip didėtų išlaidos už paskolų palūkanas, be to, ilgainiui skolas teks grąžinti.
Vadinasi, bene vienintelis tvarus būdas didinti gynybos finansavimą – tai surinkti daugiau mokesčių.
Daugiau mokesčių ir prireikus skolintis
Savo pasiūlymus, kokie galėtų būti papildomi gynybos finansavimo šaltiniai, ketvirtadienį pristatė Lietuvos bankas (LB).
Banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus atkreipė dėmesį, kad gynybos biudžeto išlaidas yra būtinybė.
„Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis mokesčių pajamomis. Tai būtų ilgalaikis tvarus pajamų šaltinis. Vienkartiniai, susiję su infrastruktūros kūrimu karinės įrangos įsigijimai galėtų būti finansuojami skolintomis lėšomis.
Taip galėtume palaikyti stabilius mokesčių tarifus, nepriklausomai nuo lėšų poreikio padidėjimo ar sumažėjimo tam tikru konkrečiu laikotarpiu“, – sakė G. Šimkus.
Pasak jo, reikėtų mažinti lengvatų skaičių taikant pelno mokestį įmonėms, taip pat gyventojų pajamų mokestį. Be to, galėtų būti labiau apmokestintas gyventojų turtas. Pvz., įvestas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis.
Papildomų pajamų gynybai esą atsirastų ir mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nesurinkimą.
Dėmesio vertos lengvatos ir išlygos
LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas atkreipė dėmesį, kad, pvz., Estija gynybos finansavimui užtikrinti padidino PVM tarifą.
Direktoriaus teigimu, nuolatinį poreikį gynybai reikėtų finansuoti iš nuolatinių pajamų. Papildomam pinigų poreikiui galėtų būti skolinamasi.
„Racionalu yra stengtis mokestinę sistemą keisti kuo rečiau“, – pastebėjo A. Dabušinskas.
Jis pabrėžė, kad skola kainuoja palūkanas. Antra, didesnis skolos lygis reiškia, kad pasikeitus aplinkybėms galima susidurti su papildomomis rizikomis.
Anot A. Dabušinsko, tvariam gynybos finansavimui būtinos papildomos mokestinės pajamos.
Esą mažiausiai žalingas ekonomikos augimui būtų papildomas turto apmokestinimas.
Antra, ekonomikai mažiau įtakos turi ir vartojimo mokesčiai – pavyzdžiui, PVM arba akcizai.
Departamento vadovas akcentavo, kad svarstant papildomas mokestines pajamas dėmesio vertos yra dabar taikomos įvairios lengvatos ir išimtys.
Pavyzdžiui, beveik visi gyventojai (išskyrus jautriausias grupes) galėtų mokėti NT mokestį. Jo tarifai turėtų būti progresiniai.
Taip pat būtų galima naikinti ar mažinti kai kurias mokestines lengvatas akcizams (pvz., naudojamam žemės ūkyje) ir pelno mokesčiui (pvz., lengvatinis tarifas mažoms įmonėms).
Be to, pasak LB atstovų, vertėtų naikinti lengvatas, pvz., artimųjų giminaičių dovanojamam turtui.
Šiais metais planuojamas Krašto apsaugos ministerijos finansavimas yra 90 mln. eurų didesnis nei praėjusiais.
2024 m. krašto gynybai numatoma skirti daugiau nei 2 mlrd. eurų. Tai turėtų sudaryti apie 2,77 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Sumažinkite valdininkų skaičių ir bus pinigų kariuomenei.
Mokesčius reikia mažinti ligi Rusijos lygio!
