Traukinys vėluojančiųjų nelaukia – ko gero, šis priežodis labiausiai tiktų lėtapėdžiams lietuviams, nesuskubusiems gražiausiuose šalies kurortuose rezervuoti viešbučių šventinėms dienoms. Geriausius Lietuvos apartamentus jau prieš gerą mėnesį užėmė užsienio turistai. Netradiciškai atšvęsti Kalėdas ar sutikti Naujuosius metus tautiečiai dar gali svečiose šalyse, tačiau norintieji išrūkti iš tėvynės taip pat neturėtų snausti – kelionių pasiūlymai tirpte tirpsta.
Viskas rezervuota jau nuo rugsėjo
VL kalbinta Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro vyriausioji vadybininkė Ana Kaciun pastebi, kad šiame kurorte užsienio turistų kasmet daugėja. Tad nenuostabu, kad ir Kalėdų bei Naujųjų metų šventėms visi Druskininkų viešbučiai, sanatorijos jau yra užsakyti.
„Užsieniečiai turi seną įprotį užsakinėti apartamentus labai anksti. Viešbučius didžiosioms žiemos šventėms jie rezervavo jau nuo rugsėjo, spalio. Šiuo metu užsienio turistai jau užsakinėja vietas kitiems metams, o lietuviai dar tik dabar pradeda domėtis poilsiu Druskininkuose per Kalėdas. Deja, jau nebeturime ką pasiūlyti. Galbūt dar rastųsi vienas kitas laisvas pavienis kambarys privačiame sektoriuje, tačiau apie poilsį viešbučiuose negali būti nė kalbos“, – patikino A.Kaciun.
Anot jos, kiekvienos šalies keliautojai Druskininkų kurorte lankosi pagal savas tradicijas. Pavyzdžiui, lenkai ir kiti europiečiai viešbučius rezervuoja kelioms dienoms nuo Kalėdų iki Naujųjų metų, o štai rusai – atvirkščiai – nuo Naujųjų iki stačiatikių Kalėdų. Pastarieji čia mėgsta praleisti visas žiemos atostogas, kurios paprastai trunka net porą savaičių. Atvykėlių negąsdina net per šventes pakilusios kainos, nė kiek ne mažesnės nei būna per vasaros atostogų įkarštį. Daugelis rusų turistų yra pamėgę ne tik prabangius Druskininkų sanatorijų apartamentus, bet ir kaimo turizmo sodybas.
A.Kaciun sako, kad jos labai atsigauna per žiemos šventes, ypač jei gali pasiūlyti daug vietų nakvynei ir įvairių pramogų. O kai kuriems užsienio svečiams Naujųjų sutikimas kaimo turizmo sodyboje jau yra tapęs gražia šeimos tradicija.
Likusias vietas skaičiuoja ant pirštų
Birštono ir Neringos turizmo centrai švenčių metu viešbučiuose likusias laisvas vietas jau gali suskaičiuoti ant pirštų. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorės pavaduotoja Agnė Palanskytė sako, kad nors lietuviai susizgribo rūpintis šventėmis tik pastarosiomis dienomis, tačiau ir to užteko, kad nebeliktų ne tik viešbučiuose laisvų kambarių, bet ir restoranuose staliukų bent šventinei vakarienei suvalgyti. O užsienio turistai jau dairosi, kur Neringoje apsistoti ateinančių metų vasarą.
Birštono turizmo informacijos centro direktorės Henrietos Miliauskienės teigimu, šiame kurorte taip pat nebėra, kur apsistoti švenčių metu: svečių namuose vietų beveik nelikę, sanatorijos ir kaimo turizmo sodybos visos užsakytos. Tik dėl nevykusio susisiekimo dar atsirastų viena kita laisva vieta kai kuriuose Birštono viešbučiuose:
„Susidūrėme su neįtikėtina problema: nebeliko nei lėktuvų, nei traukinių bilietų iš Rusijos į Lietuvą, tad rusai nebeturi, kuo atvykti. Nors imk ir daugiau vagonų prikabink“, – nusijuokė pašnekovė.
Privilioja sveikatos gerinimo paslaugos
Turizmo specialistai sako, kad tiek užsienio, tiek Lietuvos turistai šalies kurortuose žiemos švenčių metu ieško ne linksmybių, bet ramaus poilsio, atsipalaidavimo, galimybių pastiprinti sveikatą, pasilepinti. Todėl Birštonas, Druskininkai, Palanga ir kitos Lietuvos kurortinės vietovės keliauninkus masina baseinais, masažais, gydyklomis, SPA centrais.
H.Miliauskienės teigimu, Birštono svečiai tiek vasarą, tiek žiemą labai vertina sanatorinį gydymą. Todėl visi atvykėliai nori išnaudoti visas sveikatos gerinimo galimybes, o tik nuo to likusius fi nansinius išteklius paskiria pramogoms, pavyzdžiui, slidinėjimui. „Sanatorinis gydymas Lietuvoje duoda daugiausia pajamų ir ilgiausiai užlaiko turistus šalyje. Tiesa, prieš krizę žmonės sanatorijose apsistodavo 13–14 dienų, o šiemet pasisemti sveikatos sau leidžia kiek trumpiau – 9–10 dienų“, – pastebi Birštono turizmo informacijos centro direktorė.
Lietuvos vardas užsieniui – vis dar mįslė
Taigi Lietuvos kurortuose įsikurti šventėms jau yra sunkoka, tik Palangoje tai padaryti būtų kiek lengviau. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidento Gintaro Sičiūno teigimu, nors geriausi didieji miesto viešbučiai jau yra užimti Kalėdų ir Naujųjų metų sutiktuvėms, tačiau dar galima prisiglausti mažuosiuose. Palangos turizmo informacijos centro vadybininkė Alma Galbuogienė sako, kad bent jau pernakvoti ir suvalgyti šventinę vakarienę mieste būtų kur.
Tiesa, trokštantieji naujametės programos smarkiai pavėlavo. Žiemą Palanga sulaukia daugiausia rusų turistų, kurie, anot A.Galbuogienės, yra tiesiog įsimylėję šio kurorto viešbučius, virtuvę, gamtą, sanatorijas. Tačiau čia pasitaiko svečių ir iš kitų šalių. Štai norvegai yra sužavėti pigaus gydymosi ir apsipirkimo galimybėmis Palangoje. Jiems čia viskas rodosi neįtikėtinai pigu.
Pašnekovė sako, kad Lietuva dar turi gerokai pasistengti, kad šalies vardas Europoje būtų bent perpus tiek gerai žinomas, kiek Latvijos ar Estijos: „Vienas pažįstamas švedas, vasaras leidžiantis Palangoje, pasakojo, kad visi švedai puikiai žino, kas yra Ryga ir Talinas, tačiau, kas yra Palanga – nežino niekas. Tokia pat mįslė jiems ir Lietuvos vardas. O jei prasta reklama, menki ir turistų srautai. Neįmanoma privilioti svečių į Palangą, jei vasarą čia reklamuojami Latvijos paplūdimiai, o žiemą Klaipėdoje puikuojasi reklama „Sutikite Naujus metus Rygoje!“ Kaimynus pareklamuoti sugebame, o savęs – niekaip. Taip ir pralaimime...“ – apmaudavo Palangos turizmo informacijos centro vadybininkė.
Kelionių bilietai graibstyte graibstomi
Lietuvoje ir Baltijos šalyse pirmaujančio kelionių agentūrų tinklo „West Express“ marketingo vadovė Ramunė Kasparavičienė VL pasakojo, kad, palyginti su pernai metais, šiemet išvykstamojo turizmo rinka akivaizdžiai atsigauna: „Šią žiemą lietuviai turi kur kas daugiau fi nansinių galimybių išvykti švęsti Kalėdų ir sutikti Naujųjų metų į užsienio šalis. Tautiečiai gana aktyviai renkasi ne tik gana pigias ir jau žiemos klasika tapusias keliones į Egiptą, bet ir gana brangias išvykas į labai šiltus ir tolimus kraštus.
Pavyzdžiui, ne per seniausiai surinkome keliautojų grupę ir uždarėme reisą į naujametinę Šri Lanką. Tačiau norintiesiems netradiciškai paminėti didžiąsias metų šventes dar yra galimybė pasinaudoti pasiūlymu vykti į kelionę maršrutu Šri Lanka– Maldyvų salos“, – sakė pašnekovė.
Anot jos, lietuvių keliautojų pasirinkimą dažnai lemia ir vykstančiųjų poilsiauti skaičius. Jei atostogauti išsiruošia visa šeima, paprastai pasirenkamos artimesnės kelionės. Ypač mėgstama Jūrmala, kurioje yra dideli ir pigesni nei Lietuvoje SPA centrai, geras aptarnavimas. Tiesa, šiuo metu Jūrmaloje jau beveik nebeliko, kur apsistoti. Tolimus kraštus dažniau renkasi poros, o romantiškos Naujųjų metų sutiktuvės, pavyzdžiui, Paryžiuje, – jau beveik pamirštos. Čia keliauja tik vienas kitas lietuvis. R.Kasparavičienė sako, kad lietuvių įprotis viską atidėti paskutinei minutei niekur nedingo ir šiemet.
„Nors agentūra visus šventinius pasiūlymus pateikė dar rugsėjį, lietuviai tik prieš porą savaičių pradėjo jais domėtis. Net neabejoju, kad kaip ir kasmet, taip ir šiemet mūsų telefonų linijos ims kaisti likus porai dienų iki švenčių, kai jau nebebus ką įspūdingo pasiūlyti“, – šyptelėjo pašnekovė.
Nėra susisiekimo – nebus ir turizmo
Raimonda Balnienė, Valstybinio turizmo departamento direktorė
Anksčiau užsieniečiams, norintiems sutikti žiemos šventes Lietuvoje, buvo sudėtinga gauti vizas, o dabar didžiausia problema – susisiekimas. Jis yra būtina sąlyga turizmui plėtoti. Jei esi sunkiai pasiekiamas – gerų turizmo rezultatų nesitikėk. Žiemos metu labai trūksta lėktuvų bilietų skrydžiams į Lietuvą. Daug tautiečių per šventes grįžta iš užsienio, todėl turistams beveik nebelieka vietų. Bėda ir su traukiniais iš Rusijos: juose per mažai vagonų, todėl visi norintys negali atvažiuoti į Lietuvos kurortus.
„Lietuvos geležinkeliai" – nelanksti valstybinė įmonė, kuriai, matyt, nėra prasmės stengtis atvežti kuo daugiau turistų. Keleivių pervežimas geležinkelininkams yra iš principo nuostolingas, todėl jie ir nesuinteresuoti spręsti problemos. O kam vargti, jei įmonė puikiai gyvena vien iš krovinių pervežimo. Lietuva Šiaurės kraštams žiemą – neįdomi (nebent tik pokyliams), tačiau pietinėms šalims mūsų sniegas yra tikra atrakcija. Kuo anksčiau Lietuvoje pradeda snigti, tuo šalies turizmui geriau.
Žinoma, dar reikia išmokti lietuvišką žiemą turistams parodyti patraukliai. Lietuva – gražios žiemos kraštas su išvažiuojamais keliais – tokį paveiksliuką privalome jiems nupiešti. O veikti žiemą čia tikrai yra ką: nuo pasivažinėjimo rogėmis ar slidinėjimo iki poledinės žūklės, maudynių eketėje ar puikiųjų žirgų lenktynių ant ežerų ledo.
Virginija Mačėnaitė
