Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad į miškus grybauti išsiruošę gyventojai turėtų išlikti budrūs, nuolat prisiminti apie galimą pavojų užsikrėsti erkių platinamomis ligomis, nes prasidėjo antrasis erkių aktyvumo periodas.
Erkių platinamų ligų pavojus
Tiek erkinis encefalitas, tiek Laimo liga –grėsmingos savo pasekmėmis infekcijos, tačiau Laimo ligos sukėlėjai jautrūs antibiotikams. Laiku pradėjus gydymą, nuo Laimo ligos visiškai pasveikstama. Skiepų nuo Laimo ligos nėra. Tuo tarpu erkinis encefalitas – sunkiai gydoma ir pavojinga liga, sukelianti ilgalaikes pasekmes, neretai pakeičiančias gyvenimo kokybę.
Apie 10 proc. visų sirgusiųjų erkiniu encefalitu pasireiškia sunkūs liekamieji reiškiniai (paralyžiai, traukuliai, psichikos sutrikimai, pusiausvyros sutrikimai). Erkinio encefalito virusu užsikrečiama įkandus infekuotai erkei bei vartojant nevirintą ožkų, karvių pieną. Erkės perduoti virusą gali tik tada, kai erkė turi kontaktą su krauju. Vienintelė efektyviausia apsaugos priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai.
Sergamumas erkių platinamomis ligomis išaugo
Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, stebimas padidėjęs sergamumas erkių platinamomis ligomis. Per 7 š.m. mėnesius Šiaulių apskrityje užregistruotas 71 Laimo ligos atvejis (2013 m. per tą patį laikotarpį- 46 atv.) ir 9 erkinio encefalito atvejai (2013 m. per tą patį laikotarpį – 7 atv.).
Sergamumas Laimo liga padidėjo visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose, išskyrus Joniškio rajoną. Didžiausi sergamumo Laimo liga rodikliai stebimi Šiaulių mieste, Šiaulių ir Pakruojo rajonuose, erkiniu encefalitu – Šiaulių mieste, Akmenės ir Pakruojo rajonuose. Mirties atvejų nuo erkinio encefalito neužregistruota.
Erkės tyko miškuose ir parkuose
Šiaulių apskrities gyventojams dažniausiai infekuotos erkės įsisiurbė būnant parkuose, poilsiavietėse (33,3 proc.) bei miškuose (21 proc.), nemažai daliai – gyvenamosiose vietose (12,2 proc.). Dažniausiai susirgę asmenys kaip užsikrėtimo vietas nurodo Dainų, Rėkyvos ir Salduvės parkus (Šiaulių m.), Kužių (Šiaulių r.), Bubių (Šiaulių r.), Tytuvėnų (Kelmės r.), Pakražančio seniūnijos (Kelmės r.), Klovainių seniūnijos (Pakruojo r.), Grinkiškio (Radviliškio r.), Kuršėnų (Šiaulių r.), Papilės apylinkių (Akmenės r.) miškus.
Dalis susirgusiųjų užsikrėtė lankydamiesi kitų Lietuvos miestų apylinkėse, viešėdami užsienyje (Vokietijoje).
Erkių stebėsena
Šiaulių mieste ir Radviliškio rajone erkių aktyvumo laikotarpiu vykdomi sezoniniai iksodinių erkių gausos stebėjimai pasirinktose teritorijose bei renkamos erkės boreliozės sukėlėjų nustatymui. Per 7 š.m. mėnesius atlikta 13 nuolatinių erkių gausos stebėjimų Radviliškio rajone (pasirinktame stacionare- Linkaičių miške) bei 16 papildomų erkių gausos stebėjimų Šiaulių mieste, Šiaulių rajone (Šiaulių miesto parkuose, Paraudžių, Bubių bei Pageluvio miškuose). Priklausomai nuo pasirinktos vietovės, vieno kilometro maršrute vidutiniškai aptinkama nuo 2 iki 20 erkių.
Š.m. gegužės – liepos mėnesiais pasirinktuose Šiaulių ir Radviliškio rajonų miškuose surinktos ir pristatytos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai erkės užkrėstumo Laimo ligos sukėlėjais (B.burgdorferi ) nustatymui. Erkių infekuotumas Laimo ligos sukėlėjais skirtingas: 27,5 proc. – Paraudžių miške (Šiaulių raj.), 16,7 proc. – Daujotavos miške (Radviliškio raj.), 35,9 proc.- Butkių miške (Radviliškio raj.).
Profilaktikos priemonės, apsaugančios nuo erkių įkandimų
Vykstant į gamtą reiktu pasirūpinti tinkama apranga, kad kuo mažiau būtų atvirų kūno vietų – taip erkėms sunkiau patekti ant kūno. Vilkėti ilgas kelnes, palaidines ilgomis rankovėmis. Drabužiai turėtų būti šviesūs, kad lengviau būtų pastebėti ropojančią erkę. Grįžus į namus atidžiai apsižiūrėti savo kūną, išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu.
Nepamiršti repelentų (erkes atbaidančios priemonės), kurie yra skirti rūbams ar kūnui. Jų poveikis trumpalaikis, todėl būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus.
Erkių aktyvumo periodu rekomenduojama vartoti pasterizuotą ar virintą karvių, ožkų pieną, kurios ganosi miškingose vietovėse, kad neužsikrėsti erkiniu encefalitu.
Svarbu sudaryti erkėms nepalankias sąlygas gyventi ir vystytis ypatingai rudens laikotarpiu: parkų, sodų gyvenamųjų namų teritorijų valymas ir priežiūra (lapų grėbimas, beverčių krūmų naikinimas, augalinių šiukšlių išvežimas).
Įsisiurbusią erkę nedelsiant pašalinkite
Aptikus erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti. Erkės nereikėtų tepti jokiais skysčiais, nespausti jos pilvelio. Pinceto pagalba sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos ir truktelėti atgal. Žaizdelę apiplauti vandeniu su muilu. Jei odoje liko erkės kūno dalis, pažeistos vietos negalima draskyti, organizmas pats pašalins svetimkūnį.
Kalendoriuje pažymėkite įkandimo dieną ir stebėkite įkandimo vietą bei bendrą sveikatos būklę. Jeigu per 1 mėnesį po įkandimo susirgote, pasireiškė į gripą panašūs simptomai (karščiavimas, galvos, raumenų skausmai) įkandimo vietoje atsirado raudona dėmė ir kt. praneškite gydytojui apie įkandimo dieną, tai palengvins nustatant ligos diagnozę.
