Kol Vilkaviškio policija stengiasi nustatyti tikslią sprogimo Šikšnių kaimo daugiabutyje priežastį, akimirksniu be pastogės likę gyventojai turi savo versiją: prieš dvi dienas iki naujos nelaimės vyrą palaidojusi kaimynė Teresė Z. (62 m.), patarta kunigo, kambaryje nuolat degino žvakutę, kad jai nesivaidentų velionis, o kitoje šio buto patalpoje stovėjo ką tik įsigytas buitinis dujų balionas, kažkodėl praleidžiantis dujas, o šios namų šilumoje sparčiai plėtėsi ir galiausiai driokstelėjo.
Jubiliejaus nebešvęs
Praėjus savaitei po sprogimo ir gaisro, dviejų aukštų mūrinis daugiabutis, esantis prie pat kelio, šiltesniu metų laiku džiugindavęs skoningai sutvarkyta aplinka, stovi kaip negyvas monstras išbadytomis akimis (per sprogimą išdužo ne vienas langas) ir nurėžta galva (sudegė įgriuvęs stogas, išvirto dvi sienos). Bet kartais iš šio griuvėsio kamino rūksta dūmelis, liudijantis gyvybę. Mat svetur laikiną pastogę radę gyventojai kaskart ateina šerti savo gyvulių, auginamų netoli namo esančiame ūkiniame pastate, o nuniokotose virtuvėse verda jiems ėdalą. Patys tuo metu pasišildo išsivirta arbata ir kaskart liūdnu žvilgsniu apmeta nelaimės sugadintus butus.
„Žiūrėkite – visas turtas liko, bet ar kuo nors galėsime naudotis, neaišku, – vedžiodamas po savo butą pirmame aukšte, liūdnai kalbėjo vyriausias namo gyventojas Vincas Padvelskis (79 m.). – Baldai sumirkę nuo gesinant pilto vandens ir išsiklaipę, grindys atkilusios nuo drėgmės, sienos prisigėrusios degėsių kvapo, drabužiai – kaip po nebaigto skalbimo, kilimai - sumirkę ir į ledą sušalę, prie grindų prišalę... O antrame aukšte, kur įvyko sprogimas, dar baisiau: ten – viskas sugriuvę. Kada čia bus galima pradėti tvarkytis, neaišku, nes orai šyla labai pamažu. Man netrukus – 80 metų, ketinau nors su savaisiais atšvęsti, o dabar – ne linksmybės galvoje. Ar kur nors taip girdėjote: padegėliai švenčia? Oi, ne tokio savo gyvenimo saulėlydžio tikėjausi...“
V. Padvelskis ir jo žmona dabar įsikūrę netoli esančiame žmonos sesers name. Po gaisro jam prireikė medikų pagalbos – visą vakarą ir naktį stovėjo prie gesinamo namo, tad ir šoką patyrė, ir peršalo.
Aštuonių butų dviaukštis mūras kaipmat virto pastatu vaiduokliu (Irenos Zubrickienės nuotr.)
Laiminga nelaimė
Sprogimas aštuonių butų namą sudrebino pavakare, kai bene visi gyventojai – 15 suaugusiųjų ir 6 vaikai (jauniausias – ikimokyklinio amžiaus) – buvo namie. Iš antrojo aukšto, kur Teresės Z. bute kilo sprogimas, gyventojai bėgo nieko nebespėję pačiupti – tik gelbėjosi nuo žūties, skubėdami per griūvančią laiptinę ir sprogimo išverstas butų duris. Pirmojo aukšto gyventojai dar spėjo šio to nusigriebti.
Išbėgę į lauką, žmonės šliejosi į būrelius prie liepsnojančio namo ir akimis skubiai „skaičiavo“ savuosius – rūpinosi, kad nė vienas žmogus nebūtų likęs griuvėsiais virtusiame name. Gyventojai rūpinosi ir nemenkų sužalojimų patyrusia Terese Z. Ir iki sprogimo sunkiai vaikščiodavusi moteris kentė skausmą, silpo, ji buvo išsigandusi ir apdegusi veidą, rankas, nugarą, pilvą. Visi krimtosi dėl nelaimės, liejo emocijas.
„Kaip tai atrodė, geriau neklauskite, – sunkiai rinko žodžius dviejų šio namo butų savininkė Rasa Pusdešrienė. – Vieni stovėjo lyg stabo ištikti, kiti raudojo, treti piktai šaukė, ieškodami kaltųjų, keikėsi. Buvo baisu žiūrėti į išverstas namo sienas, keliasdešimties metrų spinduliu išlaksčiusius langus, liepsnų ryjamą stogą. Per tą sumaištį pastebėjau, kad niekur nematyti V. Padvelskio, todėl puolėme jo ieškoti. Laimė, žmogus tuoj atsirado. Jis niekaip negalėjo susitaikyti su mintimi, kad jau nieko negalės išgelbėti iš namų. Beliko džiaugtis, kad niekas nežuvo nei liepsnose, nei po griuvėsiais. Todėl dabar ir sakome, kad tai laiminga nelaimė“.
R. Pusdešrienės vyras Jonas teigė, kad gaisrininkų, užklupus nelaimei, sulaukta gana greitai, tačiau kaimų ugniagesiai neturi specialios technikos su bokšteliu ir ilgomis kopėčiomis, tad kova su liepsnojančiu stogu buvo beprasmė. Stogą pavyko užgesinti tik iš Marijampolės (už 45 kilometrų) atvykus gaisrinei mašinai su ilgomis kopėčiomis. Išvis darbai gaisravietėje buvo baigti tik paryčiais. Dauguma namo gyventojų irgi stovėjo iki pabaigos, nepaisydami bene 20 laipsnių šalčio.
Per pilnas balionas?
Teresė Z. – vienintelė sužalota iš visų daugiabučio gyventojų. Ji tebegydoma Vilkaviškio ligoninėje. Anot medikų, moters būklė pamažu gerėja, tačiau ligonė nelinkusi bendrauti – be fizinio skausmo, kurį kenčia dėl traumų, ji labai kremtasi, kad tą nelaimę sukėlė būtent jos bute buvęs dujų balionas. Dėl to prislėgtas ir jos sūnus Robertas, prisiglaudęs pas ūkininkus.
Tyrimo duomenimis, tuo metu dujų balionas Teresės Z. bute nebuvo kečiamas, kaip skelbta iškart po įvykio – jis tik stovėjo bute, įsigytas prieš kelias valandas ir Roberto atneštas iš lauko.
Kai 20 litrų dujų balionas, užpildytas degalinėje, sprogo, Robertas buvo išėjęs pas kaimyną. Vėliau Teresė Z. pasakojo, kad ji buvo kambaryje, kai pajuto iš koridoriaus sklindantį dūmų kvapą ir tarsi pastebėjo kažkokį rūką kambaryje. Moteris, norėdama išsiaiškinti, kas atsitiko, koridoriuje degė šviesą – tą pačią akimirką, kai tik paspaudė elektros jungiklį, nugriaudėjo sprogimas...
Kodėl įvyko dujų nuotėkis, oficialiai dar neatsakyta. Kai kurių namo gyventojų nuomone, dujų balionas buvo užpildytas neprofesionaliai – matyt, per pilnas. Prisidėjo ir didžiulis temperatūrų skirtumas tarp lauko ir kambario, taigi dujos šilumoje plėtėsi ir staiga prasiveržė. Esą tokių nelaimių, kai dujų balionus keisdavo patys dujininkai, nebūdavę.
Namo gyventojai sakė, kad dauguma jų iki nelaimės irgi laikydavo papildomus dujų balionus – tik ne bute, o rūsyje, kur irgi nesaugu. „Dabar taip niekas nebedarys“, – nutęsė pensininkas V. Padvelskis.
Žmonės tikisi paramos
Teresė Z., grįžusi iš ligoninės, turėtų laikinai įsikurti pas gimines.
Kiti gyventojai – ir iš sugriuvusių, ir iš vandeniu sulietų, degėsių kvapo prisigėrusių butų – nuo pat pirmosios nelaimės nakties turėjo kur prisiglausti – juos priėmė ir giminaičiai, ir kitų namų kaimynai. Vienai šeimai žadamas butas netolimame Kybartų miestelyje, tik jį dar reikia paremontuoti.
Anot rūpestingo Gudkaimio bendruomenės pirmininko Ramūno Žemaičio, iškart laikinai išspręsta visų padegėlių pastogės problema. „Tačiau reikia, kad tas laikinumas nesitęstų amžinybę, – sakė R. Žemaitis. – Žadėjo paremti ir Vilkaviškio rajono savivaldybė, ir labdarą renkame. Per pirmąsias dienas vien aplinkiniai gyventojai suaukojo apie 4000 litų, jau nekalbant apie paaukotus drabužius, patalynę, maisto atsargas. Padegėliams juk reikia visko – pradedant dantų šepetėliu. Jau kelis kartus kvietėme to namo gyventojus, kad aprengtume, ir pinigų šiek tiek padalinome. Bet labiausiai visiems rūpi sugriauto namo atstatymas. Svajojame, kad tai pavyks padaryti iki rudens. Priklauso nuo pinigų“.
„Akistatos“ kalbinti namo gyventojai teigė, kad savo turto jie nebuvo apdraudę – tai darys jau tik skaudžiai pasimokę po nelaimės.
Pasakodamas apie žmones, patyrusius šią nelaimę, R. Žemaitis teigė, kad dėl sprogimo ir gaisro visi smarkiai nukentėjo – ir garbaus amžiaus pensininkai, nebepajėgsiantys vieni susitvarkyti nuniokotų butų, ir vidutinio amžiaus šeimos, neseniai remontavusios butus, ir jauna šeima, besilaukianti trečiosios atžalos. „Kai tik kiek atšils orai, organizuosime talką – iškuopsime name nuolaužas ir šiukšlėmis tapusį turtą, – žadėjo R. Žemaitis. – Pasitelksime ūkininkus su technika. Be to, jau dabar registruoju pranešimus, kas ir iš kur galėtų padovanoti skalbimo mašiną ar kokius nors baldus, kitų buities daiktų, ir kai tik žmonės įsikurs butuose po remonto, dalinsime jiems tą turtą. Galiu tik pasidžiaugti, kad ši nelaimė įrodė, jog tikrai yra daug geranoriškai nusiteikusių, galinčių paremti žmonių“.
Apskaičiuota, kad padegėlių namo atstatymas kainuos maždaug 300 000 litų. Vilkaviškio valdžia pažadėjo darbus pradėti jau šį pavasarį.
* * * * *
Kas nori padėti be namų likusiems nelaimėliams, gali savo auką pervesti į Gudkaimio bendruomenės sąskaitą:
Vilkaviškio kredito unijos sąskaita LT 47 5010 4000 1400 0162
(Parama nuo gaisro nukentėjusiems Šikšnių kaimo gyventojams)
Tik faktai
Lietuvos Vyriausybė jokiais teisiniais aktais nenumačiusi garantuoti materialinę paramą padegėlių šeimoms. Tai sprendžiama kiekvienu konkrečios nelaimės atveju ir palikta rūpintis savivaldybėms.
Vilkaviškio savivaldybės vadovai nutarė, kad po sprogimo Šikšnių kaime nukentėjusioms šeimoms iškart bus paskirta po vienkartinę 1050 litų pašalpą. Vėliau bus ieškoma daugiau pinigų – ir padegėlių kasdienybei, ir būstui atstatyti.
Draudimo bendrovių darbuotojai tikina: mažiau rūpesčių dėl įvairių nelaimių būtų apsidraudus turtą. Vis dėlto žmonės neskuba apdrausti nekilnojamojo turto, o privalomas yra tik transporto priemonių draudimas.
2000-ųjų lapkritį galingas sprogimas, įvykęs dėl susikaupusių dujų jas tik įvedant, sugriovė trijų aukštų daugiabutį namą Upininkų kaime (Jonavos r.) – beveik nušlavė trečiąjį aukštą. Be pastogės liko 12 šeimų. Tik atsitiktinai žmonių aukų išvengta. Dėl avarijos kalta buvo pripažinta „Lietuvos dujų“ bendrovė, ji nukentėjusiesiems sumokėjo gana solidžias kompensacijas. Daug metų styroję daugiabučio griuvėsiai dabar pašalinti, likusi tik lygi vieta.
Irena ZUBRICKIENĖ
