„Jeigu bus nustatyti, apibrėžti procesų būdai, skirtingi žingsniai, manau, kad mes galime pasiekti konsensusą viršūnių susitikime, nes, žinoma, NATO viduje turime skirtingų idėjų, skirtingos narės turi nevienodas nuomones, bet (...) jeigu apibrėšime žingsnius, manau, kad galime pasiekti konsensusą, ir aš to tikiuosi, ir manau, kad galime tai pasiekti“, – penktadienį Vilniuje prasidėjusio NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikimo kuluaruose BNS sakė ji.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šią savaitę lankydamasis Bratislavoje paragino Vakarus suteikti Ukrainai „apčiuopiamas ir patikimas“ saugumo garantijas. Pasak šalies vadovo, kol Ukraina laukia narystės Aljanse, saugumo garantijų jai galėtų suteikti NATO šalys narės.
Anot V. Rabault, būtina, kad Ukrainai būtų apibrėžtas aiškus integracijos į NATO planas.
„Dabar reikia paaiškinti, kaip ir kokie bus skirtingi žingsniai, todėl manau bei tikiuosi, kad tai bus padaryta per mėnesį“, – pažymėjo parlamento vicepirmininkė.
Pernai rugsėjį Rusijai oficialiai aneksavus keturis okupuotus Ukrainos regionus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė prašymą priimti šalį į NATO taikant spartesnę procedūrą. Aiškesnių žinių dėl narystės Aljanse perspektyvų ukrainiečiai tikisi išgirsti per liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Bratislavoje E. Macronas taip pat teigė, kad jeigu po kelių mėnesių tektų rinktis tarp teisinio proceso Rusijos prezidentui ir taikos derybų su Vladimiru Putinu, pastarąją alternatyvą jis laikytų prioritetine, nes derėtis dėl taikos be faktinio šalies vadovo neįmanoma.
Savo ruožtu ketvirtadienį interviu BNS Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas ragino neturėti iliuzijų dėl galimų derybų su V. Putinu, nes pastarasis sulaužė visus savo pažadus.
Nacionalinės Asamblėjos pirmoji vicepirmininkė teigė nematanti, jog nuomonės išsiskiria.
„Nemanau, kad nuomonės išsiskiria. Mes turime labai aiškią žinią dėl Ukrainos. Mes, žinoma, remiame Ukrainą, ir dėl to nėra jokių diskusijų“, – kalbėjo V. Rabault.
„Mes neturime jokių pokalbių, nėra jokių pokalbių su Rusijos prezidentu, o dėl to, kas susiję su Prancūzijos parlamentu, balsavome dėl dviejų rezoliucijų. Viena buvo prieš Rusijos samdinių grupę „Wagner“, kad ji būtų pripažinta teroristine grupe (...). Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja tai padarė vienbalsiai. Taigi yra aiški žinia, kad mes remiame Ukrainą ir remiame Ukrainą, kol ji pasieks tarptautine teise grindžiamą taiką“, – sakė ji.
Viena iš taikos planą pasiūliusių šalių – Kinija paragino „politiškai sureguliuoti“ konfliktą, bet Vakarų šalys sako, kad pagal jį Rusija tikriausiai galėtų išlaikyti didžiąją dalį Ukrainoje užgrobtos teritorijos ir didžia dalimi jį atmetė.
V. Rabault teigė daranti prielaidą, jog Kinijos klausimas gali būti paliestas ir NATO viršūnių susitikime, tačiau pažymėjo, kad sunku pasakyti ar šalys sutars dėl bendros politikos rytų Azijos valstybės atžvilgiu.
„Tiesą sakant, nežinau. Manau, kad pagrindinė tema NATO viršūnių susitikime bus Ukraina, galbūt Kinija, karinės išlaidos. Manau, kad vyks diskusija tarp lyderių, gali būti apibrėžta pozicija, bet šiame etape negaliu atsakyti į jūsų klausimą“, – teigė ji.
„Prancūzija nėra naivi. Mes žinome, kad Kinija gali turėti tam tikrų tikslų, projektų (...)“, – sakė V. Rabault.
Praėjusiais metais viršūnių susitikime Madride paskelbtoje NATO strateginėje koncepcijoje įspėjama, jog Pekino „deklaruojami užmojai ir prievartos politika meta iššūkį mūsų interesams, saugumui ir vertybėms“. Kinija tokią nuostata tuomet vadino visiškai beprasmiška.
