Simona Aginskaitė, LRT radijo naujienų tarnyba, LRT.lt
Prieš 80 metų liepos 15-ąją Steponas Darius ir Stasys Girėnas pakilo skrydžiui per Atlantą iš Niujorko į Kauną. Po pusantros dienos pasiekus tuometinės Vokietijos teritoriją „Lituanica“ sudužo. Versijos dėl nelaimės priežasčių nuolat kito, tačiau dabar specialistai teigia, kad lėktuvas nukrito dėl variklio defekto, blogų oro sąlygų ir netinkamai pasirinktos nusileidimo vietos.
Pusę septynių ryto S. Darius ir S. Girėnas pakilo iš Niujorko Floido Beneto oro uosto, kur tinkamo oro skrydžiui laukė daugiau kaip du mėnesius. Pakilimas buvo sudėtingas, nes specialiai skrydžiui perdirbtas lėktuvas buvo perkrautas degalų.
Po pusantros dienos įveikusi daugiau kaip 6000 km, „Lituanica“ pastebėta tuometinėje Vokietijoje, Soldino apylinkėse, tačiau likus kelioms valandoms kelio iki Kauno, kur jų laukė daugiau kaip dvidešimt tūkstančių žmonių, lėktuvas sudužo ir abu lakūnai žuvo.
Prieškario Lietuvos specialistai nustatė, kad „Lituanica“ nukrito dėl blogo oro ir variklio defekto, spėjama, kad Soldino miško viršūnės lakūnams galėjo atrodyti kaip nusileisti tinkama pieva. Nepaisant ekspertų išvadų, sovietmečiu buvo populiari versija, kad „Lituanicą“ sušaudė naciai.
Sudėtingas skrydis per Atlantą sulaukė prieškario žiniasklaidos reakcijos, o S. Darius ir S. Girėnas tapo tarpukario Lietuvos didvyriais, kurių kūnai buvo balzamuoti ir iki karo laikyti specialiai jiems įrengtame mauzoliejuje.
