Besiplečiant sostinės mikrorajonams ir atsirandant naujiems gyvenamiesiems namų kvartalams, dalis gyventojų piktinasi, jog kartais dėl to nebėra galimybės greičiau nueiti iki tam tikrų vietų per daugiabučių kiemus, kadangi jie yra aptverti.
Tokia iškilusia bėda vienas gyventojas pasidalino socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „WTF, Vilniau? Juk tikrai galime geriau!“
„Teko patirti, kaip smagu, kai negali praeiti dėl tvorų. Prie Verkių g. 43 stotelės sutikau močiutę, kuri ieškojo Verkių g. 39 namo.
Žemėlapis parodė, kad tai vidinis namų kvartalo namas. Tiesiai ten ir nukeliavome ir ką – kur ratelis – tarp dviejų kiemų tvorų esantis tarpas užtvertas papildoma, kitos spalvos tvora. Praėjimo nėra“, – teigia gyventojas, pasidalinęs ir savo ėjimo maršrutu žemiau esančioje nuotraukoje.
Tuomet vilnietis aiškina mėginęs praeiti pro kitą buvusį tarpą, esantį tarp daugiabučių namų, tačiau ir vėl nesėkmingai.
„Ėjom aplink namus ir galvojau, kad praeisim kur pažymėta X – vėl tas pats – tvoros ir didžiulės statybos žalioje pievoje (ten pievos jau nėra.) Tai kad prieiti prie 39 namo, su močiute, per plieskiančią saulę, teko daryti didelį lanką, kaip nupiešiau. Ar su laiku visas Vilnius toks taps?“, – nusivylęs klausia gyventojas.
Yra ir pliusų, ir minusų
Nekilnojamojo turto paslaugų įmonės „Inreal“ grupės pardavimų ir tarpininkavimo vadovės Ievos Šikšnytės-Brazienės teigimu, tiek daugiabučių, tiek kotedžų ar individualių namų kvartalų gyventojai dažniausiai teigiamai vertina aptvertą teritoriją, kuris, anot jų suteikia didesnį saugumą ir privatumą.
„Ypač tai aktualu šeimoms su vaikais, kurioms svarbu, kad vaikai galėtų saugiai žaisti kieme, be pašalinių asmenų ar transporto priemonių keliamo pavojaus“, – sako I. Šikšnytė-Brazienė.
Ji taip pat priduria, kad uždarų kvartalų ar uždarus kiemus turinčių pastatų vertė dažniausiai būna aukštesnė nei analogiškų objektų, kurie to neturi. Tiesa, „Inreal“ grupės pardavimų ir tarpininkavimo vadovė pripažįsta, kad tai gali kelti nepatogumų kaimyninėms bendruomenėms.
„Uždari kiemai ar kvartalai gali kelti nepatogumų kaimyninėms bendruomenėms, ypač jei netinkamai suplanuoti statiniai riboja viešą judėjimą ar prieinamumą. Be to, uždaros teritorijos priežiūra dažnai tampa pačių gyventojų atsakomybe, kas yra papildoma finansinė našta“, – komentuoja I. Šikšnytė-Brazienė.
Visgi pašnekovė sako, kad skundų dėl teritorijų aptvėrimo sulaukiama gana rentai, o dažniausiai gyventojų pastabos ar nuogąstavimai yra išsakomi viešų svarstymų metu, prieš vystytojui gaunant statybų leidimą.
„Nors uždari kiemai ir teritorijos turi savų privalumų – saugumą, privatumą ir didesnę turto vertę – jie nekuria „miesto miestiečiams“ – atviros, bendruomeniškos miesto vizijos.
Viešai prieinama infrastruktūra, planuojama savivaldybių lygmeniu, dažnai būna platesnio masto, kokybiškesnė ir prieinama didesnėms gyventojų grupėms. Tą akivaizdžiai rodo Kopenhagos, Roterdamo pavyzdžiai. Todėl siekiamybė turėtų būti bendros miesto ir verslo pastangos planuojant miesto erdves, kas užtikrina aukštesnę gyvenimo kokybę visiems miesto gyventojams“, – sako I. Šikšnytė-Brazienė.
Tam tikrai atvejais reikia statybos leidimo
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas taip pat nurodo, kad žemės sklypo savininkas arba kitais įstatymų nustatytai pagrindais sklypą valdantis asmuo turi teisę apsitverti teritoriją.
„Teisės aktuose numatytais atvejais tvoros įrengimui gali reikėti statybos leidimo, o jei tvora statoma ant sklypo ribos ar mažesniu nei 1 metro atstumu nuo sklypo ribos – rašytinių besiribojančių sklypų savininkų ar valdytojų sutikimų“, – aiškina Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.
Jis pažymi, kad susisiekimo jungtys yra numatytos teritorijų planavimo dokumentuose. O rengiant statybų planus ir derinant projektus, taip pat įvertinama, ar yra tinkamos susisiekimo jungtys. Jei jų nepakanka – siūloma nustatyti servitutus.
„Projektiniai pasiūlymai visuomet yra viešinami, gyventojai susitikimuose su vystytojais gali išsakyti pastabas, teikti siūlymus. Projektinių pasiūlymų vertinimo metu savivaldybė be kita ko vertina ir tai, kaip vystytojas atsižvelgia į gyventojų lūkesčius ir pateiktas pastabas“, – teigia G. Grubinskas.
