Dujų terminalas yra būtinas Lietuvai, norint nepriklausyti nuo vieno „Gazprom“ vamzdžio ir nelabai prognozuojamo jo šeimininko Kremliuje. Taip mano šalies valdžia. Oponentai čia įžvelgia politikavimą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, lankydamasi Briuselyje, pasisakė už suskystintų dujų terminalo statybą pajūryje. Tai esą padidintų valstybės energetinį saugumą ir numuštų šios žaliavos kainą rinkoje. Belgijos kompanijos „Exmar“ siūlymą gabenti suskystintas dujas į Lietuvą ji aptarė su tos šalies premjeru. Apie tai „Balsas.lt savaitė“ rašė praėjusiame numeryje.
A. Sekmokas: „Aš – už“
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ patvirtino Vyriausybės pasiryžimą statyti terminalą ir sakė, kad bus dirbama maksimaliais tempais. Tačiau jis neminėjo terminų, kada terminalas galėtų pradėti veikti. „Į tai atsakys galimybių studija. Konkursas dėl geofizinių tyrimų Siderių požeminei dujų saugyklai atlikimo ir galimybių studija dėl terminalo – vienos ir tos pačios grandinės segmentai“, – tvirtino A. Sekmokas.
Ministras nekomentavo žiniasklaidoje pasirodančių spėjimų, kad prie terminalo temos Vyriausybė ir prezidentė D. Grybauskaitė esą sugrįžo tam, kad atsilygintų už paramą labiausiai iš privačių verslininkų terminalu suinteresuotam Bronislovui Lubiui. Pastarojo koncernas „Achema“ suvartoja daugiausia gamtinių dujų šalyje. „Terminalas yra reikalingas Lietuvai“, – nukirto ministras.
Jis taip pat nekomentavo, kokiu mąstu statyboje dalyvautų valstybės, o kokiu – privataus kapitalo lėšos. Pasak A. Sekmoko, kapitalo struktūra nėra tiek svarbi, kiek būtinybė turėti terminalą.
V. Uspaskichas: „Esu prieš“
Darbo partijos (DP) lyderis europarlamentaras Viktoras Uspaskichas savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ sakė, kad terminalas Lietuvai nėra būtinas, o statyti jį susiruošta tik todėl, kad „kažkas politikuoja“. „Tarybų Sąjunga, o vėliau Rusija Lietuvą dujomis aprūpina nuo pat 1945 metų ir niekada nebuvo jokių sutrikimų, todėl problema, kad Rusija nepatikima ir panašiai, yra išsigalvota“, – pareiškė DP pirmininkas.
Jis siūlė suprasti, kad dujotiekis „Nord Stream“ tikrai bus pastatytas ir tai esą pačią Rusiją padarys priklausomą nuo Europos. „Šiais laikais perteklinėms prekėms reikia rinkų, ir Rusija tikrai nesipyks su tais, kas jai moka pinigus“, – tvirtino V. Uspaskichas.
Jis kritikavo ministro teiginį, kad Lietuva moka už dujas brangiau, nei Vokietija ir patarė taip pat protingai, kaip ši šalis, sudaryti ilgalaikes sutartis.
Valstybė interesų neturi
Su dujų perpardavimo verslu anksčiau susijęs politikas tvirtino, kad net Lietuvai atsisakius „Gazprom“ dujas perparduodančių įmonių, tokių kaip „Dujotekana“ paslaugų, dujos vartotojams neatpigtų. Pasak jo, anksčiau Lietuva mėgino pirkti dujas be tarpininkų ir tai esą nepavyko. Terminalo statybai V. Uspaskichas pritartų tik tuomet, jei ją statytų vien privatus kapitalas, nes jokio strateginio intereso valstybei čia nėra.
Energetikos ministras A. Sekmokas spėjo, kad DP lyderis norėtų ir toliau su lagaminėliu važinėti tarp Vilniaus ir Maskvos. „Turiu dujų tarpininkus nuliūdinti – kurjerių laikai baigiasi“, – sakė jis.
„Achemos“ interesas?
Terminalpo statybos reikalus pradėta rimtai judinti dar pernai. Tam netgi įsteigta įmonė, kurios 80 proc. įmonės akcijų valdė valstybė, 20 proc. – B. Lubio kontroliuojamo koncerno „Achemos grupė“ įmonė „Achema“.
Įtariant, kad „Achema“ terminalo akcininke galėjo būti parinkta pažeidžiant viešųjų pirkimų procedūras, terminalo steigimą tikrino Valstybės kontrolė ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Ūkio ministerijos pareigūnų teigimu, „Achema“ buvo pasirinkta apklausos būdu, neskelbiant konkurso, nes viešasis pirkimas buvo nedidelės apimties - įmonės įstatinis kapitalas siekia tik 100 tūkst. litų, iš jų 80 tūkst. litų - valstybės įnašas.
STT pradėjus tirti Gamtinių dujų terminalo steigimą, privatus jo dalininkas koncernas „Achemos grupė“ pareiškė ketinanti sumažinti savo dalį perpus – nuo 20 iki 10 proc., taip pat trauktis iš įmonės valdymo.
TIK FAKTAI
Politiniu Kremliaus sprendimu dujų tiekimas Lietuvai buvo drastiškai apribotas 1990 metais, paskelbus Nepriklausomybės atkūrimą. Per vieną mėnesį dėl energetinių, kuro ir kitų išteklių stokos pramonės, statybos bei transporto srityje priverstinai nedirbo 10,7 tūkst. žmonių. Žemės ūlyje nedirbančiųjų skaičius sudarė apie 7,5 tūkst. žmonių.
Supykusi, kad Ukraina vykdo nepriklausomą politinį kursą, Rusija praėjusių metų pradžioje nutraukė dujų tiekimą. Dėl to be dujų liko ir Bulgarija, Turkija, Graikija, Makedonija. Rumunijai ir Austrijai jų patiekta daug mažiau. Dar anksčiau Rusija nutraukė tiekimą Gruzijai, kuri dabar dujas importuoja iš Irano.
Rusijos koncernas „Gazprom“ pastarąjį dešimtmetį perka energetines įmones Europoje ir tiesia naujus dujotiekius, tačiau neinvestuoja į dujų gavybą. Vakarams nuolat kyla klausimas, ar Rusija pajėgs aprūpinti didėjančius poreikius. „Gazprom“ ir šiuo metu yra priverstas perparduoti Turkmėnijos dujas, nes savų neužtenka įsipareigojimams vykdyti.
