Prokurorai dėl neteisėto motinystės (tėvystės) pašalpų lėšų pasisavinimo sukčiavimo būdu organizavo 126 ikiteisminius tyrimus. Daugiausia jų – 59 – pradėti Vilniaus apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje, informuoja Lietuvos respublikos prokuratūra.
„Sodros“ teritoriniai skyriai atliko apie 1300 patikrinimų dėl galimai nepagrįstų motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo. Daugiau nei 70 patikrinimo medžiagų perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Tokie statistiniai duomenys buvo pateikti šiandien įvykusiame generalinio prokuroro Algimanto Valantino ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus Mindaugo Mikailos susitikime.
Sukčiavimas paplito
Susitikimas, kurio tikslas – įvertinti atliekamus ikiteisminius tyrimus ir rasti būdų, kaip sustabdyti neteisėtai padidintos pašalpos dalies mokėjimą – parodė, kad įtartinų pašalpų mokėjimo atvejų skaičius Lietuvoje gana didelis. Pasak M. Mikailos, pernai daugėjo būsimų mamyčių ir tėvelių, kurių atlyginimai nuo 3 tūkst. staiga padidėdavo iki 18–21 tūkst. litų. Palyginti su ankstesniais metais 2008 m. „Sodra“ motinystės (tėvystės) pašalpoms skyrė 630 mln. litų daugiau (įskaitant planuotą išmokų augimą). Šiemet planuojama, kad reikės apie 800 mln. litų. „Jei sukčiavimui nebus užkirstas kelias, priartėsime prie milijardo, skiriamo vien šiai išmokų rūšiai“, – pranešime spaudai cituojamas „Sodros“ direktorius M. Mikaila.
Kad daugėja sukčiavimo atvejų sutiko ir šalies generalinis prokuroras A. Valantinas: „mūsų turimi duomenys rodo, kad dažnas sukčiavimo atvejis, kuomet neteisėtai užvaldomos „Sodros“ biudžeto lėšos“, – sakė generalinis prokuroras. Prielaidos sukčiauti susidarė dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos motinystės (tėvystės) pašalpos apskaičiavimo tvarkos – pašalpos dydis buvo nustatomas pagal žmogaus gautą užpraeito ketvirčio atlyginimą, kurį fiktyviai padidinti nebūta sunku.
Populiariausi lėšų grobimo modeliai
Išanalizavę nuo 2008 m. gruodžio iki šios dienos pradėtus ir atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl motinystės (tėvystės) pašalpų lėšų grobimo, prokurorai išskyrė 2 pagrindinius grobimų modelius.
Pirmuoju atveju, įmonė realiai nevykdo jokios ūkinės-finansinės veiklos, o yra įsteigta tik nusikalstamai veiklai nuslėpti, „Sodrai“ teikiami melagingi duomenys apie darbuotojų uždarbį, turint tikslą užvaldyti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, išmokamas motinystės (tėvystės) pašalpų pavidalu.
Antruoju atveju, įmonė realiai vykdo ūkinę-finansinę veiklą, darbuotojas joje dirba, atlieka tam tikras funkcijas, bet per laikotarpį, kuriuo skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis ir nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, jam ženkliai padidinamas darbo užmokestis.
Pasak prokurorų, be šių dviejų pagrindinių modelių galimi ir kiti nusikalstamos veiklos variantai: kai darbuotojas artėjant kompensuojamojo uždarbio paskaičiavimo laikotarpiui papildomai tariamai įdarbinamas antraeilėse pareigose kitoje įmonėje, arba artėjant nėštumo ir gimdymo atostogoms į darbą įmonėje priimamas naujas darbuotojas ir pan. Kadangi tokių nusikalstamų veikų atsiradimo laikotarpis yra gana trumpas, todėl numatyti ir išvardinti visus galimus jų pasireiškimo variantus sunku.
„Galimi atvejai, kuomet tiriant vienas nusikalstamas veikas, nustatomi ir neteisėto motinystės ir tėvystės pašalpų lėšų pasisavinimo sukčiavimo būdu požymiai. Štai Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorai tirdami galimai nusikalstamą įmonės bankrotą nustatė, kad prieš iškeliant įmonei bankroto bylą, darbuotojams buvo apskaičiuojami nepagrįstai dideli atlyginimai, po to šie darbuotojai buvo išleidžiami vaiko priežiūros atostogų“, – sakė pasitarime dalyvavęs generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas. Kaip matyti iš turimų duomenų, dauguma ikiteisminių tyrimų nustačius galimą neteisėtą motinystės (tėvystės) pašalpų lėšų pasisavinimą pradedami ir atliekami dėl sukčiavimo (BK 182 str.). Tokia praktika laikytina teisinga, kadangi lėšos pasisavinamos panaudojant apgaulę. Neretai greta sukčiavimo nustatomi ir kitos nusikalstamos veikos požymiai – dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos vedimo, be kurių sukčiavimas praktiškai neįmanomas. Ikiteisminis tyrimas visais atvejais atliekamas tiek dėl darbuotojo, pasinaudojusio teise į nepagrįstai padidintą motinystės (tėvystės) pašalpą, tiek darbdavio, galimai nepagrįstai padidinusio darbo užmokestį, nuo kurio dydžio priklauso motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, atžvilgiu. Šiandieniniais duomenimis, įtarimai jau yra pareikšti 8 asmenims.
Pašalpų mokėjimą stabdys
Anot pranešimo spaudai, pasitarimo metu ieškota teisinio kelio, kaip galėtų būti sustabdytas nepagrįstai didelių pašalpų mokėjimas, nes žala valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atskiro sukčiavimo atveju dali siekti keliasdešimt tūkstančių litų.
Kaip viena efektyvesnių priemonių prokurorų nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ikiteisminio tyrimo metu. Kauno apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje juo sėkmingai pasinaudota beveik 30 juridinių ir fizinių asmenų atžvilgiu. Taip pat apsvarstyta galimybė rengti civilinius ieškinius padarytai žalai atlyginti. Savo ruožtu, M. Mikaila minėjo, kad įtartinais atvejais „Sodros“ specialistai naudojasi duomenų koregavimo taisyklėmis, leidžiančiomis stabdyti išmokos mokėjimą ir atlieka patikrinimus, kurių laikotarpiu moka tik minimalią pašalpą.
„Pinigų turi būti gaila, nes tai visų pinigai“, – sakė generalinis prokuroras. „Manau, kad atsiras žmonių, kurie nelauks baudžiamojo proceso ir patys sutiks atlyginti padarytą žalą“, – teigė prokuratūros vadovas.
Pirmosios bylos teismus turėtų pasiekti jau po mėnesio.
