Buvusio Seimo nario K.Komskio bendrovė „Agrolira“ staigia bankrutavo praėjusių metų pabaigoje. Įmonė be pinigų paliko ne tik darbuotojus ir kreditorius, bet ir našlaičius. Du mažamečiai vaikai, kurių tėvą užmušė girtas „Agroliros“ vairuotojas prie tarnybinės mašinos vairo, liko be didžiosios dalies teismo priteistos kompensacijos.
Be to, prieš pat bankrotą „Agroliroje“ pradėjo dygti nauji akcininkai. Visi jie – paprasti darbininkai iš Pagėgių, darbo santykiais susiję su K.Komskio verslais. Ir visi jie paliudijo jokių „Agroliros“ akcijų nepirkę. O K.Komskis jau spėjo imtis naujo verslo, kuris verčiasi ta pačia veikla ir įdarbino nemažą dalį buvusių „Agroliros“ darbuotojų.
Šios istorijos, kurią atskleidė „Siena“ ir „Tauragės kurjeris“, dabar imasi teisėsauga. Už galimai padarytus nusikaltimus atsakingiems asmenims gali grėsti iki septynerių metų laisvės atėmimo.
Įtaria du nusikaltimus
Kaip „Sieną“ informavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė, ikiteisminis tyrimas pradėtas kovo 24 d., pagal tą patį mėnesį gautą pareiškimą.
„Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 184 str. 2d. ir 209 str.“, - teigė R.Stundienė.
Prokuratūros nurodyti Baudžiamojo kodekso straipsniai apima dvi galimai nusikalstamas veikas – didelės vertės turto iššvaistymą ir nusikalstamą bankrotą. Už pirmą nusikaltimą gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų, už antrą – iki trejų.
Jau kurį laiką „Agroliros“ istoriją vertina ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI atstovė Rūta Asadauskaitė antradienį „Sienai“ teigė, jog sprendimai dėl tolesnių žingsnių kol kas nėra priimti.
Krachas – priteisus kompensaciją našlaičiams
Komentuodamas „Agroliros“ bankrotą, K.Komskis tvirtino, jog pagrindinė to priežastis – girto įmonės darbuotojo sukelta avarija, kurioje žuvo jaunas dviejų vaikų tėvas.
„Agroliros“ darbuotojas gėrė darbo metu, o įvykį sukėlė važiuodamas iš darbovietės ir veždamas kelis bendradarbius. Teismas dėl tokių aplinkybių atsakomybę pritaikė tiek avarijos kaltininkui, tiek „Agrolirai“. Žuvusiojo artimiesiems priteista apie 95 tūkst. eurų.
K.Komskis skundėsi didele pinigine kompensacija, kuri užgulė jo verslo pečius. Tačiau jis nutylėjo, kad didžioji dalis šios sumos liko neišmokėta.
Apie tai „Sienai“ pranešė be tėvo likusių vaikų motina Simona Kibirkštytė.
S.Kibirkštytės pateikta informacija ir viešai prieinami dokumentai pateikia štai tokią įvykių chronologiją:
Galutinis teismo sprendimas dėl kompensacijų žuvusio vyro artimiesiems priimtas 2019 m. vasario 21 d. Mažiau nei po mėnesio K.Komskis ėmėsi naujo verslo – per vieną iš savo įmonių jis įsigyja jokios rimtesnės veiklos iki tol nevykdžiusią bendrovę „Kalibrus“. Pernai balandį „Agrolira“ nustojo mokėti mokesčius „Sodrai“. Dėl šios priežasties pernai rugsėjį „Sodra“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo „Agrolirai“.
Iki bankroto bylos iškėlimo žuvusio vyro artimieji spėjo išsireikalauti apie trečdalį priteistų kompensacijų. Neseniai jie įtraukti į „Agroliros“ kreditorių sąrašą su bendra 57 tūkst. eurų suma. Tačiau galimybės atgauti nors dalį šių pinigų atrodo labai menkos.
Simona ir jos vaikai įrašyti trečios eilės kreditoriais – su šiuo statusu skolų atgavimo galima tikėtis tik po to, kai įmonė atsiskaitys su darbuotojais ir valstybe. O „Agrolira“ atrodo nepajėgi net tam: įmonės ilgalaikis turtas dokumentuose įvertintas apie 50 tūkst. eurų. Tokios sumos nepakaktų net atsiskaitymui su buvusiais darbuotojais, kuriems įmonė liko skolinga daugiau nei 65 tūkst. eurų.
Beje, tarp pirmos eilės kreditorių – ir K.Komskios bei jo sūnus, buvęs „Agroliros“ direktorius.
Įžvelgia „feniksą“
Kol „Agrolira“ garmėjo bankroto link, nauja K.Komskio įmonė „Kalibrus“ augo ir vystė tą pačią veiklą, kuria iki kracho vertėsi „Agrolira“. „Kalibrus“ darbuotojų skaičius augti pradėjo pernai balandį – maždaug tuo metu, kai „Agrolira“ nustojo mokėti „Sodrai“.
„Agrolira“ nemažą dalį pajamų gaudavo iš viešųjų pirkimų, vykdomų Pagėgių krašte.
Viešai prieinamais duomenimis, „Kalibrus“ jau spėjo gauti du valstybinio sektoriaus užsakymus: pernai lapkritį įmonė pasamdyta remontuoti Pagėgių pasienio punktus, o gruodį pasirašyta sutartis Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų remontui.
Mokesčių ekspertės Rūtos Bilkštytės vertinimu, dviejų K.Komskio įmonių istorija turi vadinamojo „fenikso“ požymių. Taip pakrikštytas reiškinys, kai įmonė žlunga su skolų kupra, o jos savininkai čia pat imasi naujo verslo, kuris vysto tą pačią veiklą ir nėra slegiamas skolų naštos.
Bedarbių investuotojų detektyvas
Iki bankroto „Agrolira“ buvo visiškai kontroliuojama K.Komskio. Bendrovė priklausė vieninteliam akcininkui – įmonei „Rembuta“, kurios vienintelis akcininkas yra šis Pagėgių tarybos narys. Tačiau bankrotas „Agrolirą“ ištiko su smarkiai pakeista akcininkų struktūra.
Bankroto byla „Agrolirai“ iškelta 2019 m. lapkričio 12 d. Kitą dieną po teismo sprendimo Registrų centrui pateikti dokumentai apie akcininkų pasikeitimą, esą įvykusį teismo
sprendimo išvakarėse, lapkričio 11 d. Tuomet „Agroliroje“ atsirado pirmas naujas akcininkas – Saulius M., darbininkas iš Pagėgių.
„Siena“ ir „Tauragės kurjeriui“ pavyko susitikti su Sauliumi M. Jis patikino pirmąkart girdintis, kad tapo „Agroliros“ akcininku. Pašnekovas teigė jau porą mėnesių esąs bedarbis – po to, kai neteko darbo „Agroliroje“.
Panašią versiją pateikė ir kitas bedarbis iš Pagėgių Donatas G., „Agroliros“ akcininku registruotas 2019 m. lapkričio 20 d. Vyriškis, kurį laiką dirbęs naujoje K.Komskio įmonėje „Kalibrus“, taip pat teigė jokių akcijų nepirkęs. Tiesa, kitądien jis pakeitė parodymus ir tikino tiesiog pamiršęs, kad tikrai turi 24 proc. įmonės akcijų.
Po kurio laiko „Sienai“ pavyko susisiekti ir su trečiu nauju „Agroliros“ akcininku. Saulius S., taip pat darbo santykiais susijęs su K.Komskio verslais, paliudijo jokių akcijų niekada nepirkęs.
Teisininkai baksnoja į sistemos spragas
K.Komskis atsisakė paaiškinti, kaip trys paprasti darbininkai tapo bankrutuojančios „Agroliros“ akcininkais ir kiek akcijų jiems buvo perleista. „Sienos“ gauti dokumentai rodo, kad visi trys nauji investuotojai registruoti su 24 proc. akcijų paketais. O ši proporcija gali rodyti į sisteminę spragą Lietuvos teisinėje bazėje.
Pagal Civilinį kodeksą, akcijų perleidimo sandoriai turi būti patvirtinti notaro, jei perleidžiamo akcijų paketo dydis nesiekia 25 proc. Taigi perrašant 24 proc. ar mažesnį akcijų paketą, notarinės sutarties turėti nebereikia. Ir tai dar ne viskas.
Norint asmenį registruoti įmonės akcininku, pakanka Registrų centrui pateikti atitinkamas formas, kuriose teisingai įrašytas vardas, pavardė ir asmens kodas. Ir... viskas. Jokių dokumentų, kurie patvirtintų įvykusį akcijų perleidimo sandorį, Registrų centras nereikalauja. Be to, akcininkus be problemų galima kaitalioti ir karantine – tam pakanka prisijungti prie Registrų centro savitarnos internete ir akcininkus registruoti Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS).
Ar šios spragos buvo panaudotos registruojant naujus „Agroliros“ akcininkus, nežinoma. Tačiau būtent JADIS yra vienintelė vieta, kur registruota informacija apie naujus įmonės savininkus. Nei akcininkų susirinkimo protokolų, nei kitų dokumentų, kurie patvirtintų bedarbių tapimą K.Komskio partneriais bankrutuojančioje įmonėje, įmonė nepateikė. O pranešimą apie akcininkų skaičiaus pasikeitimą pasirašė tuometis „Agroliros“ direktorius – K.Komskio sūnus Algirdas Komskis.
Su „Siena“ susisiekę teisininkai paminėjo ne vieną ir ne du atvejus, kai JADIS ir kitos sistemos spragos leidžia registruoti fiktyvius įmonių akcininkus ar netgi pasisavinti didelės vertės turtą. Vis dėlto Teisingumo ministerija, atsakinga už Registrų centro nuostatų formavimo, nemato poreikio keisti teisinę bazę.
K.Komskis jau kurį laiką neatsakinėja į klausimus apie „Agroliros“ istoriją. Paskutinio pokalbio metu politikas pareiškė, jog „nėra ką šnekėti“ ir atsisakė atsakyti į raštu pateiktus klausimus
