Incidentas įvyko dar šių metų kovo 31-ąją. Vis dėlto, nukentėjusi mergaitė apie patirtą smurtą nieko nepasakojo net tėvams. Paauglės mama apie tai sužinojo tik balandžio 4-ąją, kai išvydo internete įkeltus sukrečiančius vaizdo įrašus, kuriuose – jos skriaudžiama dukra.
Kreipėsi į policiją
13-metės mama Jolanta (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai – žinomi) naujienų portalui tv3.lt plačiau pasakojo apie šį įvykį.
Smurtauta prieš jos dukrą buvo netoli namų, prie vienos Kauno mokyklos laiptų.
„Mano dukra buvo užpulta kelių bendraamžių. Iš viso buvo gal 15 vaikų, tačiau smurtavo prieš ją 4 iš jų. Dar vienas filmavo, o kiti tiesiog stebėjo“, – pasakojo moteris.
Sužinojusi apie smurtą, moteris iškart kreipėsi į policiją. Ji teigė, kad pareigūnams įvardyti keli išpuolyje prieš jos dukrą dalyvavusių paauglių vardai.
„Mergaitė buvo įviliota į pasalą, tada jai kumščiu daužė į ranką, ją spardė, mėtė kamuoliu į galvą. Šiandien buvome pas daktarus, kurie užfiksavo sužalojimas. Ant jos rankos yra didelė mėlynė. Tas išpuolis paveikė ir psichologiškai. Niekur jos vienos nebeišleidžiu į lauką, dukrai tapo sunkiau užmigti“, – pasakojo sumuštos mergaitės mama.
Moteris pasakojo, kad jos dukra lanko Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų. Ten pat, anot jos, mokosi ir smurtinį išpuolį organizavusi metais vyresnė mergaitė (vaizdo įraše matoma su raudonais marškinėliais).
„Kreipiausi į policiją, vyksta ikiteisminis tyrimas. Dukra nenorėjo pasakoti apie patirtą smurtą, viskas paaiškėjo, kai pamačiau įkeltus vaizdo įrašus. Prie jų taip pat buvo rašoma, kad paauglę reikia suspardyti.
Visi smurtavę asmenys yra pažįstami. Tiksliai nežinau, kas ir dėl to ten įvyko, kas kokį ne tą žodį pasakė. Man tas ir neįdomu. Svarbiausia, kad negalima taip žiauriai elgtis“, – dukrai surengta egzekucija baisėjosi Kaune gyvenanti moteris.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai patvirtino, kad apie šį smurto atvejį pareigūnams pranešta. Šiuo metu vyksta aplinkybių tikslinimas.
Anoniminis pranešimas
Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė pasakojo, kad anoniminė informacija su vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas paauglių smurtas, vaiko teisių gynėjus pasiekė vakar:
„Nedelsiant kreipėmės į policiją dėl įvykio ištyrimo ir pagalbos nustatant įraše matomų paauglių tapatybes. Situacija aiškinamasi. Tikimės, kas vaizdo įrašas padės greičiau nustatyti incidente dalyvavusius asmenis ir suteikti jiems pagalbą.
Atkreipiame dėmesį, kad smurtą patyrusiam vaikui dažniausiai reikalinga skubi psichologo pagalba. Vaiko teisių gynėjai, pasikalbėję su nuskriaustu vaiku, išsiaiškintų, kokia pagalba yra tikslingiausia šiuo metu.
Norime pastebėti, kad pagalba reikalinga ir smurtautojams: neretai paauglius netinkamai elgtis paskatina paties patirti neigiami išgyvenimai, savo laiku neišspręsti, jie gali pasireikšti smurtu arba patyčiomis prieš silpnesnį.“
Anot jos, kiekvienas smurtą patyręs vaikas neturėtų bijoti apie savo rūpesčius pasisakyti tėvams: „Juk saugumą ir besąlyginį palaikymą vaikas pirmiausiai turi gauti iš savo šeimos. Atvirai pasikalbėti taip pat galima su mokyklos socialiniu pedagogu, psichologu. Taip pat vaikas gali atsiverti žmogui, kuriuo pasitiki – gal tai bus draugas ar draugo tėvai, vyresnis brolis arba sesuo ir pan. Gal jie negalės patys padėti, bet tikrai patars, ką daryti. Svarbiausia yra netylėti.“
A. Vežbavičiūtė pridūrė, kad net mažiausios problemos sprendimas prasideda nuo atviro pokalbio su vaiku:
„Tėveliai turi būti pasirengę išklausyti sunkumų patiriantį vaiką, parodyti jam besąlyginį palaikymą ir ryžtą padėti. Pirmiausia, būtina išsiaiškinti, kaip pats vaikas mato tą situaciją, kokius jis pats mato galimus sprendimo kelius. Be paties vaiko aktyvaus įsitraukimo, rezultatą pasiekti bus sunku.
Vaikus turime ruošti savarankiškam gyvenimui ir jo iššūkiams, sunkumų visada iškils, o nuo vaiko psichologinio atsparumo, suformuotų vertybių ir įgūdžių priklauso, kaip juos seksis įveikti. Turime išmokyti spręsti sunkumus, ieškoti pagalbos, netoleruoti netinkamo elgesio.
Vaikai nevienodai psichologiškai atsparūs, kartais užtenka tik tėvų palaikymo, o kartais jau reikia specialistų pagalbos. Didžiausia atrama vaikui turėtų būti šeima, geriausiai pažįstanti vaiką ir galinti nuspręsti, kokia pagalba reikalinga.“
