Tačiau realybė kiek kitokia. O tą realybę atskleidžia ne kas kitas, o patys ten valgantieji. Tik dažniau vadovai pastabas išgirsta ne iš ten valgančių ar pamato ne patys, o sužino į žurnalistų.
Skiriasi kainos valgiaraštyje ir prie kasos
Galimybę mokyklų valgyklose valgyti žmonėms iš kitų įstaigų sudaro ne maža dalis šalies mokyklų. Nors tikinama, kad ši galimybė taikoma tik užtikrinus reikalingą maisto kiekį savo mokiniams. Būtent tokia „iš pašalies“ Vilniaus Antakalnio progimnazijoje virš pusmečio pietaujanti vilnietė Agnė (pavardė redakcijai žinoma), nusprendė papasakoti, kas ten vyksta.
Moteris tikino nežinanti, ar bendruomenės nariai yra skundęsi administracijai, bet ji pati skundus ir priekaištus girdi iš mokytojų bei mokinių kaskart pietaudama. „Bene labiausiai kliūnantis dalykas – valgiaraščio neatitinkančios kainos. Pavyzdžiui, kompotas kainuoja 15 centų, o kasininkės pasako, kad 20 arba 25 euro centai.
Po bene trečio karto, aš pasakiau: „moterys, taip negalima, pažiūrėkite į valgiaraštį, ten nurodyta kitaip“. Jos ėmė pirštais rodyti ir tepasakė, kad ten klaida – atspausdinta blogai. Vargu, ar gali tos pačios klaidos nuolat kartotis. Visgi, su pinigais problemos nesibaigia: prie kasos, kurioje atsiskaitoma grynais pinigais, nuolat tenka girdėti tiek iš vaikų, tiek iš mokytojų, kad vis neatiduodama penkių ar trijų centų grąža. Žinoma, tai centai, bet diena iš dienos – ir sumos susidaro.
Grįžtant prie kasų – man šiek tiek nesuprantama, kodėl yra dvi atskiros – viena atsiskaitymams kortele, kita grynaisiais. Būtent prie pastarosios daugiausiai nesklandumų kyla. O ir tenka pastebėti, kad ji ne visada uždaroma įdėjus pinigus“, - dėstė moteris.
Pasak jos, pietauti į šią valgyklą ateina daug žmonių iš įvairių aplinkinių darboviečių, nes kainos ir kokybės santykis dažniausiai pakankamai geras. Tačiau tenka užsimerkti prieš daugelį dalykų.
„Maisto kokybė tikrai būtų geresnė, jeigu jis nebūtų prieš kurį laiką paruoštas pardavimui. T.y. patiekalai dažnai būna atšalę ar sudžiūvę, nes pjaustomi ne iš karto ir tiesiog laikomi. Visgi, jeigu dar galima dėl to taip smarkiai nereaguoti, tai sunku susilaikyti nuo pastabų virtuvės darbuotojoms. Matosi, kad jos yra „seno sukirpimo“ – nesvetima joms dar yra ir nemūvėjimas pirštinių, todėl pirštai dažnai paliečia maistą, švaros pačioms trūksta. Skundų sklando nemažai, nežinau, tik ar jie ką pasiekia“, - pasakojo Agnė.
Moterį nustebino ir tai, kad pačios mokytojos pilsto ir paduoda pradinukams sriubas. Esą to, jai niekur kitur neteko matyti. Visgi, ji pati nei į mokyklos vadovą, nei į virtuvės ar maistą tiekiančios įmonės vadovę nesikreipė. Tačiau teigia valgytų ten ir toliau, jeigu trūkumų nebeliktų.
Apie problemą išgirdo pirmąkart
Antakalnio progimnazijos direktorius Tomas Jankūnas portalui tv3.lt tvirtino, kad laikas nuo laiko tenka išgirsti atsiliepimų dėl kokybės stokos ar apsiskaičiavimo atiduodant grąžą. Ir iki šiol tai pavyko išspręsti pirkėjų naudai. Tačiau atvejų dėl kainų neatitikimo valgiaraštyje ir prie kasos – jam neteko girdėti.
„Būna, kad darbuotojos susimaišo, nes srautas labai didelis valgančiųjų, bet nevengia atsakomybės ir kompensuoja nuostolius. Iš tiesų, tokį didelį vaikų kiekį pamaitinti kokybiškai yra iššūkis. Iš 1010 vaikų, net apie 70 proc. pietauja. O kur dar papildomi, pamokų metu papietauti ateinantys žmonės. Be abejo, visada yra tų, kuriems nepatinka, bet čia kaip ir kiekvienoje srityje.
Ši trečius metus mums maistą tiekianti įmonė pakeitė prieš tai buvusią „Kretingos maistas“. Dėl pastarosios tai turėjome daug nusiskundimų maisto kokybe. Tačiau dabar nėra vienareikšmės nuomonės ir tikrai kas antras nesako, kad yra tragiška problema su dabartiniu maitinimu“, - kalbėjo mokyklos direktorius.
Jis svarstė, kad šiek tiek daugiau chaoso galėjo sukelti ir tik lapkričio pradžioje atsiradęs antras kasos aparatas.
„Vaikų maitinimo tema yra nagrinėjama ir aptariama. Kasmet vykdome apklausas ir vidinius vertinimus valgyklos. Jeigu kas nors ne taip, mes bendruomenės nuolatos prašome kreiptis. Maistą tiekiančios įmonės direktorė jautriai reaguoja į pastabas, todėl viešai nurodyti jos kontaktai, kad būtų galima kreiptis ir pastabas išsakyti. Vadinasi, jie suinteresuoti, kad žmonės vertintų ir grįžtų atgal.
Kur kas didesnė problema yra su mokinių ėjimu apsipirkti į netoliese esantį prekybos centrą, ten jau visiškai negalima kontroliuoti ką jie perka ir valgo. Todėl labai laukiame naujos tvarkos iš ministerijos. Kitas dalykas yra su nedrąsiais mokiniais, kurie tiesiog nedrįsta pasakyti, ko iš tiesų nori ir ko ne, taip skundai ar pastabos atsiranda. Nors trūksta tik kalbėjimo, nėra aiškaus įvardinimo“, - tvirtino T. Jankūnas.
Mokyklos direktorius patvirtino, kad egzistuoja mokytojų pagalba pradinių klasių moksleiviams. Bet viskas daroma tik saugant juos.
Tikrinimų ėmėsi iškart
Progimnazijos tinklalapyje viešai skelbiamas ne tik valgiaraštis, bet ir maistą tiekiančios įmonės rekvizitai, savininkės kontaktai. Regis, paprasčiau ir būti negali, kai sudaroma galimybė kreiptis tiesiogiai. Tačiau kaip portalui tv3.lt sakė VšĮ „Dvylika žirnių“ savininkė Jana Kavaliauskienė, jokių pastebėjimų ir atsiliepimų iš lankytojų nėra sulaukusi, nors skatina tai daryti.
„Aš tikrai negaliu visą laiką būti vietoje ir matyti, kas vyksta. Pirmą kartą girdžiu, kad valgiaraščio kainos nesutaptų su kainomis prie kasos. Gaila, kad nepraneša mums patiems. Būtent tam, kad matytume ir galėtume tikslinti apskaitą, nuo lapkričio 6 d. įvedėm kasos aparatus.
Nors pripažinsiu, kad iš valgyklos darbuotojų pradžioje sulaukėme neigiamo nusiteikimo ir keistos reakcijos. Anaiptol, padarėme viską, kad užkirstume kelią piktnaudžiavimui. Pati praktiškai kasdien pravažiuoju visas įstaigas, kur yra tiekiamas mūsų maistas ir netenka panašių dalykų matyti. Bet tai būtinai patikrinsime, nesuvokiu, kaip taip gali žmonės elgtis, to neturi būti.
Mane stebina žmonių, lankytojų tylėjimas, kai nepasako, nors galimybė yra. Žinoma, šiame versle yra konkurencija ir galbūt tai prisideda kišant koją, tačiau mes dirbam kokybės vardan. Ir pas mus kasdien valgantys žmonės, įrodo, kodėl mus renkasi. Man dar keista, kodėl tiek skundų turintis žmogus ir toliau vaikščiojo valgyti, vietoje to, kad būtų kur nors kreipęsis“, - tikino J. Kavaliauskienė.
Kitą dieną po pokalbio su mokyklos direktoriumi ir įmonės savininke, „Dvylika žirnių“ atstovas pranešė apsilankęs mokyklos valgykloje ir portalui tv3.lt teigė neradęs jokių pažeidimų ir neatitikimų su pinigais kasos aparate. „Kuomet lapkričio pradžioje pastatėme išmanų kasos aparatą, darbuotojos negali pačios įvesti kainos, nes ji yra nurodyta iš anksto. Kainos svyruoti gali nebent dėl skirtingų garnyrų.
Pats būdamas valgykloje ne kartą mačiau, kaip vaikai tiesiog pasimiršę nubėga ir palieka grąžą, bet tada dar pačios darbuotojos ieško ir bando atiduoti ją“, – sakė įmonės atstovas.
Kas antroje įstaigoje nustato pažeidimus
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Vita Šturmienė portalui tv3.lt papasakojo, kaip dažnai tikrinamos Lietuvos mokyklų valgyklos ir kokie dažniausi pažeidimai nustatomi. Inspektorė nurodė, kad 2016 metų duomenimis, 55 proc. patikrinimų, atliktų maitinimo paslaugas vaikų ugdymo įstaigose teikiančiose įmonėse, grubių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta.
„Visi maisto tvarkymo subjektai, taip pat ir mokymo įstaigų valgyklos, pagal tam tikrus kriterijus yra skirstomi į rizikos grupes. Patikrinimai įmonėse gali būti planiniai ir neplanuoti. Planinių patikrinimų skaičius ir dažnumas skiriasi, priklausomai nuo rizikos grupės, kuriais įmonė priskirta.
Vaikų ugdymo įstaigų maisto tvarkymo skyriai dažniausiai priskiriami vidutinės arba padidintos rizikos maisto tvarkymo subjektų grupei, todėl planine tvarka tikrinami 1-2 kartus per metus. Pastebėtina, kad padidinta ar vidutinė rizika, nebūtinai reiškia, kad įmonėje daug pažeidimų. Vertinant įmonės rizikingumą, atsižvelgiama ne tik į pažeidimų skaičių ir pobūdį“, – teigė V. Šturmienė.
Ji priminė ir apie neplaninius tikrinimus, kurie atliekami gavus vartotojo skundą ar pranešimą iš kitų institucijų, atskirų asmenų. Specialistė teigė, kad atliekant valstybinę maisto kontrolę vaikų ugdymo įstaigose, vertinama kaip laikomasi su maisto tvarkymu susijusių patalpų, įrangos, inventoriaus, personalo higienos, o taip pat, patiekalų receptūrų ir technologijų, produktų saugos ir kokybės.
Įvertinama, ar tinkamai veikia įmonės savikontrolės sistema, ar tinkamai sudaryti valgiaraščiai, ar šių valgiaraščių yra laikomasi, ar neteikiami vaikų maitinimui draudžiami maisto produktai ar maisto produktai, kurių sudėtyje yra draudžiamų maisto priedų ir pan.
Dažniausiai nustatomi būna šie pažeidimai:
56 proc. bendri higienos, pvz.: netinkamas patalpų dydis, išplanavimas, vėdinimas, apšvietimas, būklė, netinkama įrangos, inventoriaus būklė, priežiūra, neužtikrinamas tinkamas valymas, dezinfekavimas (įskaitant priemones ir inventorių)
24 proc. savikontrolės, pvz.: nepildomi arba neteisingai pildomi savikontrolės žurnalai, esant nukrypimams nuo leidžiamų ribų netaikomos koregavimo priemonės, neatliekami savikontrolės sistemos vidiniai auditai
11 proc. technologijų, pvz.: patiekalai gaminami nesivadovaujant receptūromis ir technologiniais aprašymais, neužtikrinamos tinkamos terminio apdorojimo, laikymo temperatūros;
5 proc. personalo higienos, pvz.: personalas neišklausęs higienos mokymo kurso, nepasitikrinęs sveikatos
4 proc. produktų pažeidimai, pvz.: netinkamos laikymo sąlygos, rasta produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs.
