„Prisiimu visišką atsakomybę. Tai buvo labai sudėtingas atvejis, ką sunku paaiškinti ne medikams“, – teismo posėdyje trečiadienį kalbėjo medikas.
Jis sakė labai išgyvenantis dėl šio įvykio, o paciento netektis yra didžiulis smūgis kiekvienam medikui.
„Labai sunku artimiesiems, kuriuos nuoširdžiai prašau atleidimo už netektį“, – kalbėjo Ž. Saladžinskas.
Vis dėlto jis teigia, kad jo veiksmuose operacijos metu nebuvo nieko neatsakingo, o operacijos eiga kartais būna neprognozuojama dėl skirtingos žmonių anatomijos ar kitų veiksnių, kurių neįmanoma prognozuoti iki operacijos.
Nors kaltinamasis anksčiau teigė visiškai pripažįstantis kaltę, teisėjui Bronislovui Liatukui kilo klausimų, ar jis iš tiesų pripažįsta neatlikęs savo pareigų.
„Ar pripažįstate – privalėjote atlikti ar neprivalėjote?“ – klausė teisėjas.
„Žmogiškąja prasme, aš tikrai prisiimu kaltę“, – atsakė teisiamasis.
„31-erius metus operuoju pagal tą tvarką“, – vėliau pridūrė jis, advokato perklaustas, ar pažeidė ministro nustatytą tvarką.
Ž. Saladžinsko gynėjai minėjo, kad prašys jį atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą.
Bylos duomenimis, 2015 metais chirurgas pacientei atliko storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau prieš ją nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti.
Per operaciją medikas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama, o šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.
Pasak chirurgo, pacientei reikėjo pašalinti darinį žarnyne, kuris buvo užfiksuotas vienoje žarnyno pusėje, tačiau jau pradėjus operaciją, paaiškėjo, kad šis iš tiesų buvo kitoje vietoje.
Jis į teismo posėdį atsinešė virškinimo sistemos schemą, kurioje rodė, kaip vyko operacija ir kaip keitėsi jos planas.
Žarną teko šalinti šalia blužnies ir ji operacijos metu buvo pažeista. Kadangi blužnies kraujavimo sustabdyti neįmanoma, o ji nėra gyvybiškai svarbus organas suaugusiam žmogui, ji yra šalinama.
Vėliau paaiškėjo, kad operacijos metu buvo pažeista ir kasa, dėl ko išsivystė jos uždegimas, pasibaigęs pacientės mirtimi.
Mediko teigimu, po operacijos moters būklė buvo stabili, ji buvo stebima, o kasos pažeidimas jam buvęs netikėtas.
Bylos duomenimis, medikas turėjo prieš operaciją atlikti kolonoskopiją.
Tačiau jo paties teigimu, šis tyrimas yra pavojingas, o indikacijų, kad ją reikėtų atlikti, nebuvo.
„Nebuvo nė vieno žodžio, rodančio, kad žarnyno paruošimas buvo prastas“, – sakė Ž. Saladžinskas.
Civilinį ieškinį yra pateikę trys pacientės artimieji – mirusiosios gyvenimo draugas, sūnus ir anūkas. Byloje pateiktas 13,5 tūkst. eurų turtinis civilinis ieškinys – jį sudaro laidojimo išlaidos bei neturtinė žala, siekianti iš viso apie 240 tūkst. eurų.
Ž. Saladžinskas sakė nekvestionuojantis pateikto civilinio ieškinio ir nesiėmė vertinti, ar šis yra adekvataus dydžio.
Bylos nagrinėjimo pradžioje apklausti mirusios pacientės artimieji pasakojo, kad jos mirtis buvo be galo netikėta, nes sveikatos problemų ji neturėjo, niekuo nesiskundė, buvo visiškai sveika.
Mirusiosios vyras pasakojo, kad pas Ž. Saladžinską pacientė apsilankė, kai žarnyne radus polipų jis jai buvo rekomenduotas. Ją apžiūrėjęs medikas paskyrė operaciją.
Naktį po operacijos vyras sakė sulaukęs iš ligoninės žinios, kad moters būklė kritinė, o netrukus po to ji mirė.
Kaltinimą byloje palaikanti prokurorė Auksė Lipkevičienė yra sakiusi, kad tokios bylos kaip ši – retas atvejis baudžiamajame procese.
Kitas posėdis numatytas lapkričio 19 dieną.
