Dvokiantis skystų srutų kibiras vieną vėlų vakarą atsidūrė žinomos įmonės kieme ir buvo išpiltas tos įmonės direktoriui ant galvos. Lyg tyčia tą vakarą vadovas iš ofiso turėjo važiuoti į restoraną iškilmingai vakarienei su įmonės savininkais.
Kai į srutų išpylimo vietą, į įmonės kiemą, buvo iškviesta policija, jau netrukus pareigūnai ieškodami dvokiantį išpuolį surengusio chuligano atsidūrė prie Jono Biržiškos namų durų. Jaunas vyras net nemanė slėpti, kad tai jo žygdarbis apipilti žinomą vadovą srutomis.
„Negalėjau sustoti. Jis tiek blogo buvo pridaręs mano šeimai... Abejonių nebuvo – jis buvo nusipelnęs to kibiro. Tai buvo pelnyta, tikrai. Tai buvo pasverta iš anksto. Aš priėjau iš šono ir uždėjau ant galvos kaip karaliui karūną. <...> Dėdamas kibirą aš jam sakiau „turėk“, o jis tik spėjo cyptelt „kas tau yra?“ ir viskas – daugiau nieko negirdėjau.
Jis iškart suprato, nes policija į namus atvažiavo per 40 minučių. Mes niekada nebuvome susitikę, neturėjome jokio gyvo kontakto ir tiesiog žmogus žinojo, kam ir kokiai šeimai yra padaręs skriaudos“, – laidoje „Prieš srovę“ tikino srutų išpuolį įvykdęs Jonas Biržiška.
Pasirodo, kad vyras tokiu būdu gynė savo žmonos garbę.
Nuo ko viskas prasidėjo?
Vienoje žinomoje bendroje Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonėje įsidarbino Jono žmona Aušra. Iš pradžių jauna moteris net negalėjo patikėti tokia savo sėkme – po dekretinių atostogų paauginusi vaiką ji geroje įmonėje gavo gerą darbą.
Aušra puikiai pamena, kad jau pirmajame pokalbyje dėl sekretorės vietos iš būsimo savo viršininko ji išgirdo vien liaupses ir gavo ne sekretorės, o geriau apmokamas vadybininkės pareigas. Tik Aušra net nenutuokė, kad jau netrukus išgirs visai nedarbinį pasiūlymą – arba atremiu tave į mašinos kapotą, arba nebedirbi. Štai tokį pasiūlymą sakosi išgirdusi Jono žmona Aušra jau pačios pirmos darbinės komadiruotės metu.
Tąsyk automobilyje jie buvo tik dviese. Į Varėną pas klientą Aušra turėjo važiuoti viena, bet direktorius jai pareiškė važiuosiantis kartu. Aušra sako nenustebusi, manė, gal šefas nori savo akimis pamatyti, kaip pavaldinė bendrauja su klientais, ar tinkamai atstovauja įmonės interesams.
Aušrai kartu su vadovu važiuojant miškingais keliais staiga lengvų boso laidomų seksualinių užuominų ėmė vis daugėti – apie gražias pušeles, apie nuošalias vieteles, apie jo nuotykius su kitomis moterimis.
„Važiuojant tolyn tos jo užuominos... Va, kiek aplink daug gražių pušelių, kiek gražių vietų ir taip toliau. Žinokit, toks net kaip priežodis tapo. Na, taip, gražu aplink, – Varėnos rajonas, daug pušelių, miškingos vietos. Tai aš, suprantat, tikrai apie tai nepuoliau galvoti. Bet esmė, kad jis pasakė, kad kaip būtų faina kitą kartą elgtis taip, kaip tu nori.
Ir aš pasakiau, kad kitą kartą norėčiau tokia laisva pasijausti ir jo pasakymas buvo: „Kaip tas tavo laisva pasijausti? Turėti sekso su trimis vyrais?“. Čia toks visiškai ne į temą pasakymas. Tai ką aš noriu pasakyti? Tos jo kalbos laikas nuo laiko krypo vis labiau apie seksualinius dalykus, kur jau laikui einant tos kelionės metu man mintys dėliojosi taip, kad čia nelabai normalu.
Tos kalbos ir laisvas seksualinis požiūris, ir nebijojimas pasakyti viso to, vizito, kelionės metu galiausiai baigėsi tuo, kad mums jau grįžtant iš kliento, važiuojant miškingomis vietomis, jis sako: „Žiūrėk, navigacija rodo, kad yra labai netoli ežeriukas. Užsukam pažiūrėti, gal ten graži vieta“. Aš pasakiau, kad užsukam. Ir, žinokit, aš turiu čia įsiterpti ir pasakyti, kad gal aš tikrai labai naivus žmogus, bet aš nieko blogo tame nemačiau. Išlipus, žinokit, tokia graži čiobrelių pievelė buvo, tai aš jam sakau „Simonai, ar galiu aš čia kelias minutes pasiskinti vaistažolių, gal ir tu nori namo parsivežti?“. Tikrai vat tokios mano kalbos buvo. Jis pasakė „ne, ačiū“ ir toliau stovėjo, rūkė.
Aš greitai pasiskyniau tų čiobrelių ir įlipau į mašiną, sakiau, kad viskas, jau galime važiuoti – tikrai gražu, faina, bet važiuokime namo. Ir jis tada sako: „Aušra, tai aš niekaip nesuprantu. Dabar čia yra gražių pušelių aplinkui ir vieta nuošali, mes tik abudu. Tai aš nesuprantu – atremsiu tave aš šiandien į tą mašinos kapoto dangtį, ar neatremsiu?“. Aš taip pasižiūrėjau ir sakau: „Simai, ką tu čia kalbi? Tik sėsk į mašiną greičiau“. Jis klausė: „Tai čia tikrai nieko nebus? Tai aš visą kelią be reikalo laukiau?“. Aš, žinokit, žiūriu į jį ir nesuprantu... Man čia vis dar juoktis, čia vis dar juokas, ar kaip?“, – laidoje „Prieš srovę“ atvirai lemtingos komandiruotės akimirkas papasakojo Aušra.
Po komandiruotės – bjaurus boso elgesys
Nereikia ir sakyti, kad po tos komandiruotės Aušra grįžo į namus sutrikusi. Tik ji neskubėjo pasakoti savo vyrui apie boso priekabiavimą. Tačiau to, kas prasidėjo darbe po to, kai ji kategoriškai nesutiko tenkinti viršininko seksualinių aistrų ir fantazijų, jau nebebuvo įmanoma nuslėpti. Boso požiūris į Aušrą pasikeitė akimirksniu – puiki jauna darbuotoja virto pačia blogiausia ir negabiausia, o bene pusę metų Aušros akyse Jonas jau matydavo vien ašaras.
„Pavyzdžiui, aš ateidavau į darbą geros nuotaikos, pasilabindavau su bendradarbiais tik įėjusi, o jis jau iš savo vietos sakydavo: „O, žiūriu geros nuotaikos. Tai ateik pas mane, kad taip linksma nebūtų“. Vat tokie jo pasakymai. Aš ateidavau pas jį prie stalo, nes mes sėdėjome tokioje bendroje erdvėje, nebuvo išskirstyta kabinetų jokių, ir jis vėl pradėdavo – kaip tu blogai bendrauji... Įsivaizduokit, jis kabindavosi net prie to, kaip aš rašau elektroninį laišką. Kur laiške parašai pavadinimą, dėl ko tas laiškas, ten realiai būdavo du žodžiai, o jis net prie to kabindavosi, kad aš nesugebu to parašyti“, – pasakojo Aušra.
Kai Aušra nebeištvėrusi pagaliau pasipasakojo savo vyrui Jonui apie tai, kas vyksta jos darbe, Jonas nusprendė veikti. Aušra papasakojo viską – apie direktoriaus užuominas, jo ketinimus atremti ją į mašinos kapotą nuošalioje miško laukymėje, apie tai, kaip negavęs, ko nori, jis „užsisėdo“ ir galiausiai privertė Aušrą išeiti iš darbo. Dažnas vyras būtų pasirinkęs trenkti viršininkui į veidą, tačiau Jonas pasirinko kur kas kūrybiškesnį keršto planą – apipilti Aušros bosą srutomis.
„Dabar jis turi prisiminimą visam gyvenimui. Kibirą jis atsimins visą gyvenimą – tokie dalykai yra nepamirštami“, – savo pasirinkimą laidoje paaiškino Jonas.
Už srutų kibirą – teismas
Nors Jonas gynė savo žmonos garbę ir bandė kūrybiškai atkeršyti už priekabiavimą, Jonas Biržiška dabar yra teisiamas. Tad jam teko ieškotis gero advokato.
„Tegul kiekvienas priekabiautojas pagalvoja, kuo jis rizikuoja. <...> Svarbiausia, kad kvapas išlieka ilgam. Jonas manęs klausė, kodėl aš juokiuosi. Aš sakau, kad iš tikrųjų nematau, dėl ko pergyventi – tu iš principo šioje istorijoje esi teisus. Ši istorija tokiems žmonėms yra labai pamokanti, nes tu rizikuoji, kad ateis kažkas ir tau visą kibirą gali suversti ant galvos, kas ir nutiko. <...> Kas yra įdomiausia šioje vietoje, kad auka pirmą kartą matė Joną, bet jam nekilo klausimas, kas tai padarė ir dėl ko.
Jis tiesiu taikymu atvažiavo su policija aiškintis santykius. Aš manau, kad teismas neturi pagrindo nepatikėti Jono pasakojimu, kadangi Jonas pasakojo viską taip, kaip buvo ir jis pripažįsta savo kaltę. Maksimali bausmė yra iki dvejų metų. Bet jis neteistas, niekados neturėjęs problemų su teisėsauga. Tai aš manau, kad netgi prie griežčiausios prokuroro pozicijos yra visiškai tikėtina, kad Jonas gali būti atleistas pagal laidavimą“, – teigė Jono advokatas Gintaras Černiauskas.
Tačiau nors Jono advokatas juokiasi, srutomis apipiltas įmonės direktorius nesijuokia. Laidos „Prieš srovę“ komandai pavyko pakalbinti tiek įmonės direktorių, tiek ir jo advokatą, tačiau šie nebuvo labai iškalbingi. Buvęs Aušros vadovas apie seksualinį priekabiavimą pasakė tik tiek: „Trumpai galiu atsakyti, kad nebuvo, o toliau stabdome pokalbį, ačiū, ir tikrai vėliau, jeigu bus poreikis, galėsime grįžti ir pasikalbėti“.
Jonas tikėjosi, kad jokios bylos už srutų kibirą ant galvos nebus, kad teisėsauga stos jo pusėn, kad kils dar vienas „Me Too“ skandalas, apginsiantis jo žmonos ir šeimos garbę. Beje, Jonas galėjo susitaikyti. Aušros viršininkas siūlė atpirkti sugadintą jo kostiumą už 1 tūkst. eurų ir taip šioje istorijoje padėti tašką. Tačiau Jonas nesutiko ir byla buvo iškelta visu rimtumu.
„Jis bandė taikytis ir savo garbę įvertino tūkstančiu eurų. Tūkstantis eurų už kibirą ant galvos. <...> Jaučiuosi, kad jis man yra skolingas ir žymiai daugiau jis man yra skolingas. <...> Aš sakiau, kad tu nevertas tų pinigų ir aš negalėjau jokiu būdu jam tų pinigų mokėti, nes būčiau save patį pažeminęs“, – tikino Jonas.
Kaip toliau susiklostys ši istorija? Ką nuspręs teismas? Jonas rengiasi netrukus nuskambėsiančiam nuosprendžiui ir sako nieko nekeistų, nes būti bailiu – daug blogesnis jausmas, nei gauti kalėjimo.
Jo žmona Aušra per tą laiką susirado kitą puikų darbą ir dabar pati nesupranta, kodėl ji tiek kentėjo buvusiame darbe, kodėl iš ten neišėjo iškart.
O ką dabar veikia Aušros bosas? Tos žinomos įmonės direktorius po incidento, kai buvo apipiltas srutomis, buvo iškviestas ant kilimėlio nemaloniam pokalbiui su įmonės savininkais ir po to iš darbo išėjo savu noru.
O laidoje „Prieš srovę“ Jonas papasakojo, kaip jis ruošė savo keršto planą, ką apie jį pasakė jo žmona Aušra ir kaip jis reagavo, kai į jo duris tą lemtingą dieną pasibeldė policija.
Visus Jono ir Aušros liudijimus išgirskite siužete, esančiame straispnio pradžioje.
Laidą „Priešsrovę“ žiūrėkite kiekvieną antardienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
