„Aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis antradienį žėrė kritiką, kad esą nieko naujo nesužinojo uždaro Seimo posėdžio metu.
Tuo metu parlamento vadovas Saulius Skvernelis sakė dėl to nenustebęs. Jo teigimu, tai tik įrodo, jog Seime formuojasi „penktoji kolona“.
Panašūs vertinimai aidėjo ir po balsavimo dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pratęsimo tiems politikams, kurie balsavo prieš sankcijų pratęsimą arba susilaikė. Prieš balsavo 1, o susilaikė 11 valdančiajai daugumai priklausančių politikų.
Tačiau ekspertai nesutaria, ar S. Skvernelio jiems užklijuota etiketė visiškai tiksli tarsi „pirštu į dangų“, ar populistinis politikų santykių aiškinimasis.
Kritikuoja Skvernelį: tokios replikos esą populistinės ir kelia pavojų
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) mokslo darbuotojas Nerijus Maliukevičius pabrėžia, kad „penktoji kolona“ veikia prieš valstybę padedant įgyvendinti okupaciją ar kitokį priešišką veiksmą.
Vis dėlto, jo įsitikinimu, Seimo pirmininko S. Skvernelio replika apie „penktąją koloną“ tėra populistinis triukas ir diskusija apie propagandinį šabloną esą neproduktyvi.
„Jeigu kažkas iš politinių veikėjų nusprendžia pasinaudoti labai svarbiais saugumo klausimais savo populistinių interesų tenkinimui, tai mes turime suprasti, kad tai griauna mūsų saugumo aplinką. Tai yra didžiulis iššūkis“, – akcentavo ekspertas.
Tačiau pripažįsta, kad krizių atveju žmonėms, kurie visiškai savo atsakomybės nemato, galima taikyti tokius epitetus, kaip „penktoji kolona“, esą politikoje tai narūralu.
Taip pat pabrėžia, jog iš to kyla svarbesnis klausimas, ar Lietuvos politinės jėgos sugeba susivienyti akivaizdžios grėsmės akivaizdoje.
„Kitu atveju silpniname saugumo aplinką. Mes galiausiai turime suprasti, kad ne tiek Amerika, NATO ar kiti užsienio veikėjai spręs mūsų saugumo dilemas, mes turime patys per visuotinės gynybos principus imtis lyderystės ir politikai turi atlikti tame labai svarbų vaidmenį“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo N. Maliukevičius.
Teigia, kad prieš sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pratęsimą balsuota dėl neišmanymo
Viešųjų ryšių specialistas, politologas Linas Kontrimas laikėsi panašios nuomonės, kad „penktosios kolonos“ etikečių klijavimas yra vidinės politinės kovos veidrodis.
O dalis politikų esą priima tokius sprendimus, kaip balsuoti prieš sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pratęsimą, dėl neišmanymo.
„Dalis žmonių Seime greičiausiai net nesuvokia, kad jų priimami arba paremiami sprendimai turi gerokai platesnes pasekmes ir kad iš tikrųjų jie, būdami Lietuvos politikais, privalo matuoti savo sprendimus.
Mes, kaip valstybė, esame vieningai nusiteikę ir suprantantys, kad Rusijos ir Baltarusijos grėsmė mums yra egzistenciškai didelė. Todėl po priimtų tokių sprendimų bandant pasiaiškinti, tai skamba juokingai“, – naujienų portalui tv3.lt sakė jis.
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pirmadienį TV3 televizijai tikino, esą siūlymo pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos bei Baltarusijos piliečiams frakcija nepalaikė dėl jame palikto draudimo importuoti žemės ūkio produkciją.
Pritaria, kad valdžioje formuojasi „penktoji kolona“: „Mes matome visą tą veikimą“
Tiesa, Mykolo Romerio universiteto politologas Saulius Spurga teigė manantis, kad Seimo pirmininkas pataikė kaip „pirštu į dangų“ sakydamas apie besiformuojančią „penktąją koloną“.
„Tai yra besiformuojanti „penktoji kolona“. Žvelgiant į visą visumą dėl šito sankcinio balsavimo, tai jie patys net negalėjo pagrįsti, kodėl jie taip balsavo.
Mes matome visą tą veikimą, matome biografijas kai kurių Seimo narių ir suprantame, kad čia yra nedrįstama stoti vienareikšmiškai į kažkurią pusę.
Bet yra siunčiamas signalas: mes kitokie, mes pasiryžę kitaip spręsti visus klausimus, tuos, dėl kurių dabar didelė dalis Lietuvos yra susivienijusi“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Atviras klausimas“ kalbėjo S. Spurga.
Prorusiškos jėgos esą formuojasi daugumoje ES šalių
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andžej Pukšto neslėpė, jog prorusiškų jėgų grupės formuojasi daugumoje Europos Sąjungos šalių.
„Rusijos šalininkai yra daugumoje Europos Sąjungos šalių, pradedant nuo nuo Vokietijos, kur yra Putino gerbėjų abiejose politinės scenos pusėse, Austrijos politinė sistema, Slovakijos, jau nekalbant apie plačiai žinomą Vengriją, tai žinokite tų Putino gerbėjų yra tikrai kiekvienoje šalyje“, – atkreipė dėmesį „Žinių radijo“ pašnekovas A. Pukšto.
Tačiau teigė netikintis, kad visi balsavusieji prieš sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pratęsimą gali priklausyti „penktajai kolonai“.
„Vieni ūkininkams atidirbinėja, kiti rusams atidirbinėja, kiti dar kažką. Tai kaip čia dabar juos pavadinsi? Nu galima visus penktąja kolona, galima ne visus. Netikiu, kad jie visi absoliučiai čia turi kažkokių ryšių su Rusijos ambasada Vilniuje“, – pažymėjo A. Pukšto.
Taip pat politologas priminė, kad neigiamai balsavo ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai – 3 susilaikė ir 3 pasisakė prieš.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Juk taip daroma del savanaudiškų paskatų ,del rusiškos pigios elektros ,dujų ,...
vietinius perekupus visom išgaliomis globoja išwerstaakis su savo grupuote, prisiduodami "patrijotais ". Juk Lietuvai taikiai gyvenat su Rusija ,Baltarusija ,gyventojai turėtu elektrą iš Astravo AE už kokius 5-10 eurocentų /1kwh ,o tai reikštu kad "nepriklausomiems " perekupams baigtusi rojus ,nuliptu nuo vartotojų sprando ,o dujų perparduotojai eitu į darbo biržą nes dujų balionas turetu kainuoti apie 10-12 eurų ,o ne 36-45
