Vėliau pasistengsime pažvelgti į daugumą iš jų iš arčiau, o šiandien pateikiame sąrašą dažniausiai pastebėtų stereotipų apie Lietuvą ir lietuvius.
Populiariausiųjų trejetukas:
1. Lietuva yra Rusijos dalis, kurioje kalbama rusų kalba arba kalba, labai panašia į rusų. Tiek panašia, jog mes rusų kalbą tikrai suprantam nesimokę, o rusai supranta mus. Jeigu gi ne, tai lietuvių kalba tikrai bent jau slavų kilmės kalba. Šis mitas toks populiarus, jog jis turi netgi atsakomąjį stereotipą, jog lietuviai labai didžiuojasi savo kalba, jos kilme ir labai susierzina, jei kas suabejoja lietuvių kalbos egzistavimu, senumu arba suabejoja ją esant slavų kalba.
2. Latvijos ir Lietuvos painiojimas. Pvz. Ryga yra Lietuvos sostinė arba Vilnius – Latvijos.
3. Lietuviai geria daug ir stiprius gėrimus. Mes negeriame vynų, šampanų, likerių, tik alų ir degtinę. Galime išgerti labai daug ir nenusigerti.
Kiti, rečiau girdėti stereotipai:
Tradicinė vyrų išvaizda: trumpi, ežiuku kirpti plaukai, dirbtinės odos striukė ir juoda kepurė su snapeliu; moterų: dailios aukštos mėlynakės blondinės diržo platumo sijonais, kilogramas makiažo.
Lietuviai labiausiai nemėgsta lenkų, tačiau visi moka lenkiškai.
Lyja ištisus metus. Jei ne lyja, tai sninga.
Populiariausias pasisveikinimas, kurį išmoko užsieniečius – „sveikas“.
Agrarinė šalis, visiškai nemoderni, kur gavus geresnio maisto šokama apie traktorių ir laužus.
Valgoma tik tinklinėse maisto tiekimo vietose, populiariausia – „Čili“.
Pica valgoma užsipylus daug kečupo ir tikima, jog taip ir turi būti, nes taip valgo italai.
Pusė Lietuvos emigravę arba į Didžiąją Britaniją arba į Skandinavijos šals, arba į JAV.
Krepšinis – antroji religija.
Lietuviai pripažįsta tik vieną alų – „Švyturio“.
Valgis be bulvių ir mėsos – ne valgis.
