„Susipažinkite. Mano rankose – Bembis. Ir jam tik trys dienos. Štai šalia jo mamytė. Iš tikrųjų alpakos savo vaikučio laukiasi net vienerius metus, kiek ilgiau nei žmogus. Na Bembi, eik“, – pasakoja žurnalistė Goda Bandzaitė.
Ir čia tokių kelių dienų, kelių savaičių ar kelių mėnesių alpakos jauniklių – net aštuoni. Dar dvi motinos alpakos gali pradėti gimdyti bet kurią akimirką.
Galima šitus apsikabint va taip, jegiu norisi, nusifotografuoti, jie tikrai labai mieli, ir nugarytė, palieskit nugarą, kaip ir minėjau, labai švelni vilna.
Šiame, netoli Trakų įsikūrusiame Alpakų ūkyje veiksmo netrūksta visą šiltąjį sezoną. Kasdien čia atvažiuoja bent po kelias grupes turistų. Šiandien čia lankosi vaikai su protine negalia. Juos prižiūrinčios mokytojos tikina, kad tokiems vaikams aplinkos keitimas – didelis iššūkis.
Iš pradžių kelios dešimtys vaikų gyvūnų baidosi. Juos nedrąsiai maitina, o štai vėliau daugelis ir įsidrasina.
Alpakų ūkio įkūrėja, prieš 8 metus šiuos gyvunus atsivežė tam, kad nereikėtų šienauti žolės. Šie gyvūnai ją visą kieme tvarkingai nuėda. Be to, pasak Jolantos, tai ne tik pramoga sveikiesiems, tai – puiki terapija negalią turintiems vaikams. Tačiau tam gyvunus reikia paruošti.
„Alpakos yra terapiniai gyvūnai. Yra Europoje jau nemažai ir pasaulyje ūkių, kurie augina alpakas alpakoterapiniais tikslais. Ir gyvūnai auginami, pratinami specialiai bendraut su žmonėmis, kad jie būtų taikūs, jaukūs nebijotų žmogaus. Šios alpakos irgi tapo alpakoterapinėmis“, – sako alpakų ūkio savininkė Jolanta.
Paprastai šie gyvūnai kontakto su žmonėmis ne itin mėgsta. Pirmosios penkios alpakos, kurios atkeliavo iš Čilės, savo šeimininkų iš pradžių taip pat neprisileido. Tik vėliau, po truputį pavyko jas prisijaukinti… skanėstais:
„Nors jie leidžiasi glostomi, nors jie leidžiasi vedžiojami, bet jie labai didelio kontakto nemėgsta, tačiau kai kada tuo momentu, kai yra maitinami, tarpusavio ryšys, tu duodi maistą, o už tai leidiesi glostomas. Šiaip pas mus patinai labiausiai skirti prisilietimams ir kontaktui su žmonėmis.“
O štai vaikai alpakų apsuptyje po truputį atsipalaiduoja. Juos prižiūrinčios mokytojos tikina, kad tokia ekskursija – mažiesiems ir pramoga, ir galimybė geriau pažinti mus supantį pasaulį:
„Tai didžiausias emocinis ryšys. Jie save gali ir išreikšti, ir būti savimi. Jie atsipalaiduoja. Tai yra relaksas labai didelis vaikams. Ir manau, kad neįgaliesiems būtent to labiausiai ir reikia.“
„Labai patinka, tik tai šiek tiek nedrąsu, kadangi mažesnė, o alpakos už ją didesnės, tai slepiasi užnugaros, bet šiaip tai labai įdomu vaikams.“
„Švelnumo gal tokį. Nu vis tiek tie gvūnėliai… Gal draugystę. Prieraišumą.“
„Iš jų gali gauti tik tai gryną tiesą. Nėra suktumo, nėra melo, ir tas duoda savotišką atsigręžimą į save. O kodėl man nebūti tokiu geru, kaip jie?“
Ekskursija pasibaigia dainomis kartu su kitais šios sodybos gyventojais – devyniais čikuaka veislės šuniukais.
Alpakos populiarėja visoje Lietuvoje. Alpakos patiną Lietuvoje iš juos auginančių ūkininkų galima įsigyti už 700 eurų, o štai patelė atsieis dvigubai brangiau – net 1500 eurų.
