Praėjusią savaitę europarlamentaras, Darbo partijos garbės pirmininkas V. Uspaskichas pareiškė ketinantis „labai greitai“ trauktis iš aktyvios politikos ir net iš savo įkurtos Darbo partijos. Politikas neslėpė esantis pasipiktinęs vadinamosios Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylos eiga, pačią bylą jis pavadino politizuota.
V. Uspaskichas Darbo partijai vadovauti pradėjo nuo pat jos įkūrimo 2003 m. Su trumpomis pertraukomis „darbiečiams“ jis vadovavo iki 2013 m. Vėliau partijos vairą buvo perėmę Vytautas Gapšys, Loreta Graužinienė. 2015 m. Darbo partijos pirmininku išrinktas buvę partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas Valentinas Mazuronis.
Lauktų vidutiniokų likimas?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis portalui tv3.lt teigė netikintis, kad V. Uspaskichas taip lengvai paliks Darbo partiją, tai yra organizaciją, kurią pats įkūrė.
„Galima pasitraukti iš politikos, bet klausimas, ar gali pasitraukti iš darinio, kurį savo rankomis, savo pastangomis sukūrei. Aš manau, kad V. Uspaskichas gali išlikti dvasiniu lyderiu ir daryti tam tikrą įtaką partijai, tarkime, būtų amžinasis garbės pirmininkas“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Anot politologo, vienokiu ar kitokiu atveju V. Uspaskicho atsitraukimas nuo „darbiečių“ reikštų politinės jėgos susilpnėjimą, tačiau ne žlugimą.
„Teisingumo ministerijos duomenimis, Darbo partija oficialiai turi daugiausiai narių visoje Lietuvoje. Klausimas, ar V. Uspaskichas yra vienas, kuris visus žmones laiko, nes, kai jau organizacijai yra dešimt metų, tai atsiranda organizacijos vidinis noras išgyventi ir eiti į priekį.
Aišku, jie gali pakrikti. Gali būti toks psichologinis momentas – jei lyderis išeina, tai jie lyg ir galėtų veikti, bet gali pradėti skaidytis. Bet aš manau, kad Darbo partija gali išlikti. Aišku, nebūtų ta partija, kuri gali laimėti rinkimus, bet dar per kokį rinkiminį ciklą be V. Uspaskicho, aš manau, jie tikrai gali ir į parlamentą patekti, ir savivaldybėse mandatų gauti, ir Europos Parlamento narį išsiųsti kituose rinkimuose“, – aiškino politologas.
Naujas lyderis turėtų kitą funkciją
M. Jastramskis pripažino, kad net ir dabartinis Darbo partijos pirmininkas V. Mazuronis, turintis nemažą populiarumą visuomenėje, negalėtų atstoti V. Uspaskicho. Pasak M. Jastramskio, vis dėlto V. Mazuronis, iš aktyvios politikos pasitraukus Darbo partijos įkūrėjui, galėtų mėginti atlikti kitą partijai svarbią misiją.
„V. Mazuronis gali atlikti partijos normalizavimo funkciją, kad Darbo partija tiktų kaip politinis partneris faktiškai bet kam. Jei yra galvojama, kad prezidentūra norėtų tikriausiai kitos valdančiosios koalicijos po Seimo rinkimų ir galbūt bus norima, kad konservatoriai joje griežtų pirmaisiais smuikais, tai reikėtų žiūrėti, su kuo ta koalicija yra įmanoma. Darbo su V. Uspaskichu koalicijoje – ne, bet su V. Mazuroniu partija jau turi kažkokį naują veidą.
Vis dėlto, reikia suvokti, kad tai yra ta pati partija. Veidas pasikeičia, bet niekur nedingsta tam tikros problemos, tarkime, kai Širvintų rajone rinkimai buvo rengiami antrą kartą ir vis tiek laimėjo žmogus, o rinkimų rezultatai panaikinti realiai dėl su minėtu žmogumi susijusių skandalų.
Kitaip tariant, visa organizacija lieka ir ji paremta ne vertybiniais, ne bendražyginiais ar programiniais dalykais. Ta organizacija turi klientelistinės organizacijos. Jei sakome, kad ateina V. Mazuronis ir staiga šita partija pasikeičia, tai mes apgaudinėjame save“, – komentavo VU TSPMI dėstytojas.
Prisiminė Naująją sąjungą
Portalo tv3.lt kalbintas Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Daumbliauskas taip pat teigė netikintis, kad V. Uspaskichas ketina visiškai atsiriboti nuo daugiau negu 10 metų puoselėtos Darbo partijos. Vis dėlto, pasak V. Dumbliausko, jei idėjinis lyderis nusisuks nuo „darbiečių“, juos gali ištikti Naujosios sąjungos likimas.
„Jeigu remtis precedentais, pavyzdžiais, tai man akyse stovi Naujosios sąjungos pavyzdys. Kai A. Paulauskas net nespėjo pasitraukti, o tiesiog nukrito jo populiarumas, kai jį atstatydino iš Seimo pirmininko posto. [...] Tada prasidėjo partijos smukimas, 2008 m. Naujoji Sąjunga nepateko į Seimą. […]
Naujoji sąjunga buvo stipri partija, kol lyderis buvo ant bangos. Tai čia buvo tipiška vieno žmogaus partija. Tai man peršasi analogija, kad be V. Uspaskicho Darbo partijai bus liūdna. Kitas argumentas, kuris patvirtina mano būgštavimus yra tai, kad tikėjausi, jog V. Mazuroniui tapus pirmininku, jam pavyks pakelti Darbo partijos reitingus, bet taip nenutiko. Tai panašu, kad nelinksmos mišios Darbo partijos laukia be V. Uspaskicho“, – kalbėjo politologas.
Be to, jis neatmetė galimybės, jog kartu su V. Uspaskicho išėjimu iš partijos, gali prasidėti ir „darbiečių“ irimas.
„Dalis eilinių partijos narių, tarkime, provincijose gali pereiti pas socialdemokratus, ypatingai savivaldos lygmenyje. Bus procesas akivaizdus, nes žmonės juk į politiką eina ne tam, kad tarnautų Lietuvai, o kad spręstų savo reikalus kažkokius“, – komentavo V. Dumbliauskas.
Kalėjimą mato kaip privalumą
Politologas V. Dumbliauskas taip pat pažymėjo, kad dabartinis Darbo partijos vėliavnešys V. Mazuronis neturės tiek įtakos, kiek turi V. Uspaskichas.
„Manau, kad V. Mazuronis neatstotų V. Uspaskicho, nes V. Uspaskichas turi Dievo dovaną, tai yra tokią dovaną, kurią, matyt, turi S. Skvernelis, A. Butkevičius. Turiu omeny reitingus, populiarumą. [...] Tiesa, aš tikėjausi, kad ir V. Mazuronis turi tą Dievo dovaną, nes jis, būdamas aplinkos ministru, pasirodė fantastiškai, suvaldė tiek interesų, išėjo populiarus ant balto žirgo į Europos Parlamentą. Bet panašu, kad jis V. Uspaskicho neatstos“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.
2013 m. V. Uspaskichui teismas už „juodosios buhalterijos“ organizavimą skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau šis sprendimas buvo apskųstas.
Kas nutiktų Darbo partijai, jei jos lyderis būtų pasodintas į kalėjimą?
V. Dumbliauskas įsitikinęs, kad „darbiečių“ lyderio V. Uspaskicho įkalinimas galėtų partijai būti net naudingas.
„Aš manau, kad jis žaistų kankinį, atsirastų žurnalistų, kurie imtų interviu iš jo kalėjime, jis taptų aktyviu Lietuvos politikos dalyviu, komentuotų įvykius ir kartotų, kad jį nekaltai nuteisė. Po kelių metų išeitų į laisvę ir Darbo partijai būtų tai naudinga. Skamba paradoksaliai, bet taip jau yra. Jeigu V. Uspaskichas išeitų ir dingtų iš politikos, ir liktų laisvėje, tai Darbo partijai būtų nenaudinga.
Nepamirškime, kad Darbo partija vis dėlto turi nemažą elektoratą. Svarbiausia, kad „darbiečių“ rinkėjai yra tokie, kurie gali pabėgti, bet gali ir vėl grįžti. Prisiminkime, kad 2004 metų Seimo rinkimuose Darbo partija gavo 340 tūkstančių balsų daugiamandatėje apygardoje, 2008 metais, kai V. Uspaskichas pabėgo į Rusiją, gavo tik 110 tūkstančių balsų, o 2012 m. – 271 tūkstantį balsų. Taigi, V. Uspaskicho aktyvumas galėtų sugrąžinti „darbiečių“ rinkėjus dar kartą“, – komentavo MRU docentas.
