Balsavusių rinkėjų apklausa, kurioje lyderiauja Darbo partija, socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, nėra patikima ir aklai tokiomis apklausomis pasikliauti nevertėtų, mano politologas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Dumbliauskas.
Naujienų agentūrai ELTA komentuodamas „exit poll“ rezultatus, politologas teigė, kad jam pirmaujančių politinių jėgų derinys nėra netikėtas, nes skirtingos visuomenės apklausų ir nuomonių tyrimo kompanijos savo sociologinėse apklausose ir rotavo šias partijas, tiesa, jos buvo išsidėsčiusios skirtingose pozicijose.
„Dėl tų pirmų lyderių, kaip sakoma, pasitvirtino, kas buvo neaišku, bet, aišku, dar rinkimai gal parodys, kad socdemai pirmoje vietoje“, – sekmadienio vakarą sakė V. Dumbliauskas.
Anot jo, buvo teigusių, kad konservatoriai rinkimuose gaus daugiau balsų nei tikisi.
Į lyderiaujančių partijų šešetuką taip pat pateko Liberalų sąjūdis ir „Drąsos kelias“ bei partija Tvarka ir teisingumas.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas „Tvarkos ir teisingumo“ smukusius reitingus siejo su vangia rinkimų kampanija ir „nuskriaustojo partijos pirmininko Rolando Pakso istorija“.
Politikos apžvalgininkui tikėtina atrodo tai, kad 5 proc. barjerą peržengs buvusios Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės įkurta partija „Drąsos kelias“ – kad ši partija įveikia 5 proc. barjerą pastaruoju metu rodė ne viena visuomenės apklausa.
„Kiek jinai peržengs – ar surinks 6 ar 7, ar 8 proc.– čia jau dabar ne esminis dalykas, nes svarbiausia buvo ginčijamasi, ar peržengs. Panašu, kad šiuo atveju jinai patvirtina, kad peržengs“, – svarstė pašnekovas.
Kita vertus, politologas mano, kad aklai tokiomis apklausomis pasikliauti neverta ir jos nėra visiškai patikimos.
„Jokiu būdu. Manau, kad dar per anksti ir, galų gale, kiek girdėjau, pusė žmonių atsisakė atsakyti į klausimą (už ką balsavo. – ELTA)“, – teigė jis.
V. Dumbliauskas priminė 1992 metus, kai Prezidento Algirdo Brazausko Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP) triuškinamai laimėjo, bet žmonės, išeidami iš rinkimų apylinkių, teigė balsavę už kitą partiją, melavo.
„Tada buvo šokas, kai rinkimų rezultatai parodė. (...) Žmonės bijojo sakyti tiesą, nenorėjo. Galų gale, jie neprivalo sakyti, čia privatus reikalas. Tam yra balsavimo kabinos su užuolaidomis“, – 20 metų senumo įvykius prisiminė V. Dumbliauskas.
Esą panašiai galėjo nutikti ir per šiuos rinkimus bei rinkėjai galėjo neatskleisti savo pasirinkimo arba meluoti. Pasak politologo, dabar visuomenėje yra baimių, kurių nebuvo sovietmečiu.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, 19 val. prie balsadėžių atiduoti savo balso Seimo rinkimuose ir referendume dėl naujos atominės elektrinės statybų buvo apsilankę 44,58 proc. rinkėjų.
Duomenis apie rinkėjų aktyvumą kol kas yra atsiuntusios 1996 apylinkės. Išviso balsuoti buvo galima 2017 rinkimų apylinkių.
