-Remiantis paskutinėmis apklausomis valdančiosios konservatorių partijos populiarumas mažėja. Kokius pasikeitimus gali atnešti rinkimai?
-Gerų rezultatų neskelbia abiems didžiosioms partijoms dabar esančioms valdžioje. Didžiosios Britanijos parlamente yra 660 narių. Dabar galvojama, kad ir konservatoriai, ir leiboristai surinks apie 270 vietų. Gal konservatoriai kiek daugiau.
Taigi nei viena didžioji partija nelaimės daugumos ir bus ganėtinai sudėtinga sudaryti kokią nors natūralią koaliciją. Konservatoriai normaliai su liberalais demokratais eitų į vyriausybę, bet kartu sudėjus jie irgi neturės pakankamai balsų, o leiboristai su Škotijos nacionalistų partija, kas būtų labai įdomu, nes tada pakviestų į valdančiąją koaliciją partiją, kuri ilgainiui siekia sugriauti Didžiąją Britaniją ir atsiskirti.
-Kokia dabar situacija Didžiojoje Britanijoje su valdžia ir kas jei jūsų aptariamas scenarijus išsipildys gegužės 7 dieną?
-Dabar viskas yra aišku. Yra pastovi valdžia. Jos darbai yra įvairiai vertinami, tačiau reikia pabrėžti, kad pernai Didžioji Britanija buvo ta šalis, kurios augimo tempai buvo patys aukščiausi, ūkio problemos iš dalies yra išspręstos.
2010 metais pasisekė per penkias dienas sudaryti koaliciją. Šį kartą tai gali trukti ištisus mėnesius, labai daug derybų ir koalicija gali būti sudaryta nepastovi, kitaip sakant, konservatoriai gal turėtų pakviesti liberaldemokratus. Jei leiboristams ir škotų daugumai kaip nors pasisektų sudaryti daugumą, tai politika gana smarkiai pasikeistų. Dabartinis leiboristų vadas bus labiau tradicinis vadas, kuris labiau rūpinsis socialine nelygybe, kovos su socialine atskirtimi.
Vis gi kiekvienu atveju svarbiausias klausimas, kuris Europai turėtų rūpėti labiausiai – kas atsitiks su Didžiąja Britanija po 5 – 6 metų. Jei laimėtų konservatoriai, D. Kameronas yra pasakęs, kad 2017 metais bus rengiamas referendumas, ar Didžioji Britanija pasiliks ES. Atrodo, jog dauguma žmonių, gal kokie 56 proc. pagal dabartines apklausas norėtų likti Europos bendrijos sudėtyje.
Tai yra vienas iš galimų pavojų. Kitas pavojus – pernai buvo referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės. Žmonės balsavo prieš, bet dabar škotų nacionalistų partija yra labai sustiprėjusi, tad vėl po kokių penkerių metų šis klausimas bus keliamas. Taigi yra daug intrigos, ar po 10 metų Škotija bus dalis Didžiosios Britanijos, o ji dalis ES.
-Taigi jūs neatmetate galimybės, kad 2017 m. surengus referendumą dėl išstojimo iš ES jo rezultatai gali būti teigiami?
-Yra galimybė, bet aš manau, kad pats D. Kameronas nori, kad Didžioji Britanija pasiliktų ES, verslininkai nori pasilikti, nes jei staiga atsiskirtų, išaugtų prekybos tarifai, būtų didelė problema su prekyba.
Dauguma žmonių taip pat norėtų pasilikti, nes jie gali važiuoti į Europą be jokių bėdų. Jei pasitrauktų Didžioji Britanija, tai būtų problematiška. Didžioji Britanija – antra didžiausią ES šalis pagal ūkį, Londonas yra Europos finansų centras. Didžioji Britanija lig šiol užsienio politikoje atliko ryškų ir reikšmingą vaidmenį ir jei staiga ši šalis pasitrauktų, nors tikimybė maža, tai ES būtų gerokai menkesnė organizacija. Jos įtaka sumažėtų.
-Dar vienas klausimas – imigrantų politika. Kiek vienos ar kitos partijos pergalė pakeistų arba ne požiūrį?
-Manau, kad nieko daug nebus. D. Kameronas yra labai aiškiai pasisakęs, kad reikia riboti imigraciją į Angliją, kad labai daug žmonių atvyksta iš Europos ir reikia visa tai sustabdyti kuo greičiau.
Bet jis neranda pritarimo ES, kuri sako, jog laisvas žmonių judėjimas yra kertinis ES principas. Yra dar radikali Britanijos nepriklausomybės. Jie labai labai aiškiai pasisako prieš emigraciją.
Yra dvi partijos, kurios norėtų riboti imigraciją ir kad dalis tų emigrantų iš Rytų Europos būtų priversti grįžti atgal į savo šalis. Tačiau tikimybė, kad jie galėtų priimti atitinkamus įstatymus ir rasti jiems pritarimą yra labai maža. Manau, kad visos šios kalbos yra iš dalies yra būdas pranešti naujiems imigrantams ir tiems, kurie palyginti neseniai atvyko, kad jie nėra laukti svečiai ir būtų geriau, kad jie patys savo noru paliktų šalį.
-Įdomi ir pati rinkimų tvarka. Gegužės 7 d.- ketvirtadienis, lietuviams keista diena balsuoti. Be to, kada galime tikėtis rezultatų?
-Ketvirtadienis, galima sakyti, keista diena lietuviams, kurie balsuoja savaitgalį. Ir Europoje daugelyje vietų balsuojama savaitgalį, bet, pavyzdžiui, Amerikoje visi pagrindiniai rinkimai yra antradienį. Kitaip sakant, kiekviena šalis turi savo tradicijas. Galutinius rezultatus mes jau žinosime kitą dieną, bet kadangi yra vienmandatė sistema, bus labai sunku sudaryti tą vyriausybę. Žinosim rezultatus, bet derybos dėl koalicijos bus labai sunkios.
