Bet ar visos prancūzų vadovo mintys griežtai kritikuotinos? Apie tai kalbame su Rytų Europos studijų centro direktoriumi, politologu Linu Kojala.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas sudrebino Vakarų pasaulį savo pareiškimais apie NATO mirtį. Lietuvoje daug ką suerzino tai, kad jis siūlo bendradarbiauti glaudžiau su Rusija. Kas, jūsų manymų, yra blogai ir gerai jo interviu?
Tai reto žanro interviu, kai yra kalbama apie politiką ilgalaikėje perspektyvoje. Mes, ko gero, įpratome prie technokratinių lyderių, kurie mato tik 5-4 metų kadencijos perspektyvą, ir tai yra viskas. Todėl Macrono svarstymas apie tai, kur bus Europa ir kaip ji save geopolitiškai pozicionuos po kelių dešimtmečių, manau, yra labai reikšmingas.
Prezidentas E. Macronas apie Rusiją kalba, ko gero, ilgalaikėje perspektyvoje, sakydamas, kad ji neturi kitos išeites. Ji nebus Kinijos „mažuoju broliu“, pasauline supergalybe – tiek dėl ekonomikos, tiek dėl geografijos. Vadinasi, jai pačiai kažkada reikės ieškoti sąlyčio taškų su Europa. Kada tai nutiks, galbūt santykiai pagerės, bet tai neturi įvykti dabar. Minsko susitarimai tikrai nėra įgyvendinami.
Galbūt tai yra teisingas požiūris susitarti su Rusija, kad ji nebūtų Kinijos „mažasis brolis“?
Dabartinėmis sąlygomis Europai turbūt sunku kalbėti su Rusija tol, kol tęsiasi agresija Ukrainoje. Tol, kol yra aneksuotas Krymas, kol nėra jokio susitarimo, kaip būtų galima spręsti šią situaciją.
Visą pokalbį su Rytų Europos studijų centro direktoriumi, politologu Linu Kojala kviečiame žiūrėti vaizdo siužete.
