Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Apklausos rodė, kad tiesiogiai rinkti merus norėjo beveik 80 procentų Lietuvos gyventojų. Jie tiki, kad tai padidins merų atsakomybę rinkėjams, sumažins užkulisinių partijų susitarimų, pagerins vietinės valdžios darbo kokybę, galop atsiras daugiau demokratijos. Tad po dešimtmečio bandymų įvesti tiesioginius merų rinkimus, šią savaitę Seimas pritarė socialdemokratų inicijuotoms savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisoms. Pagal jas meras bus renkamas kaip Seimo narys.
Jis bus išrinktas, jei kandidatūrą palaikys daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Nesurinkus reikiamų balsų, būtų rengiamas antras turas, kuriame reiktų surinkti daugiausiai balsų. Pagal priimtas pataisas merą ir tarybos narius atleisti bus sunkiau, tam turės būti rengiamas apkaltos procesas. Nors įstatymas priimtas, politikai taip ir nesusitarė, reikėjo jo Lietuvai ar ne.
Daugiausiai kritikos sulaukta iš konservatorių, kuriems ankstesni bandymai įteisinti tiesioginius mero rinkimus keičiant Konstituciją – nepavyko. Ir šį kartą pataisų iniciatoriams priekaištauta, kad mero institucijos nenumačius Konstitucijoje jis neturės galių, o savivaldos valdžios darbas esą gali būti paralyžuotas.
„Didesnės apgavystės negu šitie tiesioginių mero rinkimų sistema ir negalėtų būti. Žmonės bus nuvilti ir apgauti šituo įstatymu. Jeigu kokioje nors savivaldybėj susiformuos didelė svari dauguma, politinė dauguma, tai meras apskritai bus šlepetės vietoje“, – tikina Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narys Kęstutis Masiulis.
Konservatoriai žadėjo kreiptis į prezidentę, kad ši vetuotų įstatymo pataisas, ir į Konstitucinį Teismą – esą jos antikonstitucinės. Tokiu atveju kitąmet mero tiesiogiai dar nerinktume.
„Yra du valdžios lygmenys, tai yra taryba, kuri atstovauja visuomenės interesus, yra administracija, kuri vykdo tarybos sprendimus. Mero Konstitucijoje nėra. Antras momentas, pagal Konstituciją visi tarybos nariai renkami vienoda, lygia teise remiantis, šičia vienas tarybos narys įgyja išskirtinumą“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narys Valentinas Stundys.
Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis teigia priimtose pataisose neįžvelgiąs Konstitucijos pažeidimų.
„Konstitucijos keisti nereikia, mes nekeičiam paties savivaldos modelio. Mes tiesiog įgyvendinam žmonių norą rinkti merus tiesiogiai, kad jie galėtų išsirinkti asmenybes, kuriomis pasitiki, o nebūtų partijų statytiniai“, – tikina teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas teigia, kad priimtos pataisos Konstitucijai neprieštarauja, o jos keitimas būtų pernelyg sudėtingas kelias. Pasak jo, nuogąstavimai, kad meras turės mažai galių – nepagrįsti.
„Norint padaryti, reikės sutart su taryba. Tai yra tam tikra prasme politinės veiklos menas. Ne kiekvienas tą sugeba daryti, ne kiekvienam tai pavyksta“, – teigia J. Sabatauskas.
Kandidatu į Vilniaus merus minimas Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Remigijus Šimašius balsuojant dėl įstatymo pataisų susilaikė. Jis – už Konstitucijos keitimą. Tačiau sako įsivaizduojąs mero darbą ir įteisintomis aplinkybėmis.
„Optimistiškai žiūrint, nėra taip blogai, kad pradėjus daryti, galbūt bus sugrįžta ir prie Konstitucijos pataisų ir įvertinta kokių kitų, rimtesnių, pokyčių reikėtų, ką meras turėtų galimybių daryti“, – sako R. Šimašius.
Politologas Antanas Kulakauskas teigia, kad jau po kadencijos, didelė tikimybė, bus grįžta prie idėjos keisti Konstituciją, o dabar to daryti nenorėję politikai.
„Didžiosios partijos, o tiksliau – didžiųjų partijų grietinėlė arba viršūnės, nelabai suinteresuotos tiesioginiais mero rinkimais. Konservatoriai tai beveik atvirai kalba, nors, kadangi tarp gyventojų labai populiaru, taip ir balsuotojų prieš nebuvo daug, trys tiktai, kiti kritikuoja, bet kai balsuoja, tai susilaiko arba nedalyvauja. Socialdemokratai, ko gero, nesutaria dėl to, koks turėtų būti meras, nes vieni norėtų klasikinio modelio, o kiti, sakykim, Druskininkų įtakingas meras Malinauskas, norėtų mero, kad [būtų] ir savivaldybės vykdomosios valdžios galva, ir tarybos pirmininkas. Va jau čia atitiktų tai, ką sako Landsbergis, – feodalizmas“, – aiškina Vytauto Didžiojo universiteto profesorius doc. dr. A. Kulakauskas.
Partijos ginčijasi dėl tiesiogiai išrinktų merų galių, o patys merai, išrinkti savivaldybių tarybų narių, turės apsispręsti, ar dalyvaus tiesioginiuose rinkimuose ir taip pabandys išsaugoti užimamus postus. Ar jiems pavyks tą padaryti, šiandien sunku spėti. Nors politologo Mažvydo Jastramskio nuomone, kai kurios tendencijos įžvelgiamos jau dabar.
„Klaipėdoje, aš manau, kad liberalai liks, ypatingai po susijungimo ten nėra tiesiog konkurencijos jiems, kaip politinei jėgai. Sakykim, Kaunas, taip, ten konservatoriai užėmė pirmą vietą. Bet problema yra tokia, kad ten buvo kažkur dvidešimt keli tūkstančiai balsų. Tai iš tikrųjų nėra labai daug. Ir kitos partijos ar ryškesnis žmogus atsiradęs tikrai galėtų laimėti. Vilniuje nesiimčiau prognozuoti, kas laimės. Dėl to, kad Zuokas praėjusiais rinkimais laimėjo, 18 procentų nesurinkęs, pirmą vietą. Ir buvo kelios partijos, kur surinko po keliolika. Tai reiškia, kad tie žmonių pasirinkimai yra labai pasklidę, fragmentuoti, ir labai sunku prognozuoti, kas liks ir kas bus perrinktas“, – tvirtina Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. M. Jastramskis.
Politologai teigia, kad priimtas sprendimas dėl tiesioginių mero rinkimų – politinis sprendimas. Niekas nematė jokios parengtos analitinės akademinės studijos, kokią įtaką turės tokie rinkimai gyventojams ir valstybei. Nors kitąmet tiesiogiai išrinkti merai praktiškai liks su dabartiniais įgaliojimais ir, galimas atvejis, nuvils rinkėjus, politikai galės deklaruoti, kad įvykdė gyventojų norą personalizuoti vietos valdžios atsakomybę. Kita vertus, o kas čia bloga, jei po dešimtmečio kalbų leidus žmonėms patiems išsirinkti merą, dar teks pakeisti ir Konstituciją, kad tas meras turėtų ir realius įgaliojimus, ir tokią pačią atsakomybę.
