Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Prezidentė mojuoja „juoduoju viceministrų sąrašu“, kurį sudarė STT ir kurį dar gavo premjeras, bet negavo Seimo pirmininkė. Nors neskaidrių viceministrų sąrašas vis dar neviešas, jis jau išviešintas žiniasklaidos. Kodėl viceministrų personalijomis užsiėmė prezidentė, kai tai priklauso daryti ministrui, gal dar premjerui? Ir nejau negalima buvo problemos išspręsti kitaip, jeigu tikrai tikslas – nesusikompromitavę politinio pasitikėjimo pareigūnai?
Šitas – juodas, anas – dar juodesnis, tik kuris – juodžiausias? Toks klausimas kyla stebint prezidentės pastangas pakeisti kai kuriuos viceministrus. Vadinamajame „juodajame sąraše“, kuris parengtas pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymą, neoficialiomis žiniomis, įrašytos bent 7 pavardės – „Tvarkos ir teisingumo“ partijos skirti aplinkos viceministras Almantas Petkus, vidaus reikalų viceministras Algimantas Juocevičius, finansų viceministras Vytautas Galvonas, socialdemokratų atstovas teisingumo viceministras Saulius Stripeika bei Darbo partijos deleguoti žemės ūkio viceministrai Živilė Pinskuvienė, Rytis Šatkauskas, taip pat – energetikos viceministrė Žydrūnė Juodkienė.
„Tai ne mano, ne prezidentės sudarytas sąrašas, tai STT pateiktas sąrašas, todėl labai tikiuosi, kad valdančioji dauguma supranta savo atsakomybę dėl savo skaidrios būsimos veiklos ir kad į šiame sąraše esančių žmonių pavardes bus atsižvelgta“, – antradienį sakė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
Tai reikštų, kad STT sąraše esantys viceministrai turi netekti darbo, o jų neatleidę ministrai, kai prezidentė iš naujo tvirtins Vyriausybę, gali patys likti be posto. Tad nenuostabu, kad viešas pavardžių linksniavimas erzina valdančiuosius.
„Aš tik nežinau, kodėl šiuo metu yra taip sureikšmintas šitas klausimas. Kol kas nė vienam viceministrui nėra pareikšti įtarimai, kiek aš turiu informacijos“, – trečiadienį reagavo premjeras Algirdas Butkevičius.
Prezidentė anksčiau yra pareiškusi, kad vieni viceministrai šešėlių prisidarė dabar, kiti su jais jau atėjo.
Tačiau kodėl tada šalies vadovė tik dabar prabilo apie galimus neskaidrius kai kurių viceministrų ryšius? Priežastis – rinkimai, teigia politologai. Esą prezidentė pamatė, kad ją palaiko gerokai mažiau žmonių. Todėl šalies vadovei dabar ne tiek svarbu viceministrų ar ministrų pozicijų keitimas, kiek savo asmeninės pozicijos įtvirtinimas naujame politiniame lauke, kur jos įvaizdis nebėra toks stiprus, kaip prieš penkerius metus pradėjus pirmąją kadenciją.
„Galime sau užduoti tokį klausimą: gal ji neturi ką daryti? Bet akivaizdu, kad yra ką daryti. Manyčiau, prezidentė savotiškai susmulkina savo pareigybes ir prezidentą paverčia netgi ne asmeniu, esančiu tarp Vyriausybės ir Seimo, o asmeniu, savotiškai bandančiu perimti premjero ir netgi kai kurių ministrų galias“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis.
Politologas tvirtina, kad sąrašo problema iš dalies yra dirbtinė. Ar keisis ministrai ir viceministrai, turi pasakyti tik premjeras, o prezidentė, L. Bielinio manymu, kalba tuščiai, nes jei ji žino apie vieno ar kito viceministro korupcines apraiškas, turi kreiptis į teisėsaugos institucijas, o ne viešai apie tai kalbėti.
„Jeigu ji nedaro to, reiškia prokuratūra neatranda pagrindo, kad galėtų pradėti kažkokią bylą. Reiškia, tie šleifai yra tik teoriniai, o jeigu tai būtų iš tikrųjų realūs veiksmai, manyčiau, prokuratūra jau turėtų darbo“, – mano L. Bielinis.
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus prof. Ramūno Vilpišausko teigimu, gali būti, kad pokalbiai už uždarų durų apie viceministrus jau vyko ir su premjeru, ir su koalicijos atstovais, tačiau nesulaukusi konkrečių žingsnių, šalies vadovė nusprendė pasitelkti viešumą, ir taip kartu paspausti premjerą.
„Po neseniai įvykusių rinkimų veikiausiai taip pat tvirčiau jaučiasi galėdama naudoti tokio pobūdžio politinio spaudimo priemones. Manau, kad šitaip jau iš anksto dirbama siekiant paruošti pagrindą naujo Ministrų kabineto suformavimui“, – sako R. Vilpišauskas.
Kuo gali baigtis tokie valdančiųjų ir prezidentės susikirtimai? Pirmas variantas, kaip ir prieš pusantrų metų, kai buvo tvirtinama Algirdo Butkevičiaus vyriausybė, – nusileis kažkuri pusė, antras variantas – valdantieji politiškai izoliuos prezidentę.
„Klausimas, kiek vieningi būtų valdantieji, jeigu jie nuspręstų nekreipti dėmesio į prezidentės poziciją. Ir tokiu atveju iš tiesų viešumas tampa dvejopa priemone. Viena vertus, jis gali suveikti ir sustiprinti prezidentės žodžio svarbą, kita vertus – jeigu jis nesuveiks, tai prezidentė atrodys silpna“, – mano R. Vilpišauskas.
Matyt, daug kas priklausys ir nuo premjero, kuris dabar tarsi užėmęs stebėtojo poziciją, nors kalbama, kad ir jis neatmeta prezidentės izoliavimo scenarijaus.
