Ugnė Galadauskaitė, Jovita Sukackaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Lietuvos diplomatija, prieš dvejus metus iš Latvijos atšaukusi Antaną Valionį, rodos, nepasimokė, kaip švariai ir sklandžiai spręsti diplomatines krizes. Politologų manymu, aiškinimasis dėl paviešintų diplomatų pokalbių negalėjo būti viešas, o ir atšaukti ambasadorius Vengrijoje bei Azerbaidžane kažin ar yra pagrindo.
Po Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pranešė pasiūlęs Renatą Jušką ir Artūrą Žurauską atšaukti iš ambasadorių postų Vengrijoje ir Azerbaidžane, kadangi šie prarado valstybės vadovų pasitikėjimą.
Ambasadorius užsistojusi Seimo opozicija ir dalis komentatorių sako, kad taip Lietuva pasiduoda kitos šalies specialiųjų tarnybų primestai provokacijai ir griauna savo diplomatinį korpusą, todėl viešos valstybės žmonių diskusijos yra nepateisinamos.
Kita vertus, jei svetimos specialiosios tarnybos padeda Lietuvai išgryninti savo diplomatinę tarnybą, kad joje neliktų pernelyg savimi pasitikinčių ir nejaučiančių atsakomybės, gal į gerą, tai gera pamoka ateičiai.
Ko neišmoko iš A. Valionio istorijos?
Panašioje situacijoje Lietuva buvo atsidūrusi ne taip ir seniai: 2011 m. trauktis iš pareigų teko ambasadoriui Latvijoje Antanui Valioniui. Jis žurnalistui komentuodamas tuomečio Latvijos prezidento Valdžio Zatlero sprendimą siekti parlamento paleidimo sakė, kad prezidento „intencijos kvepia nelabai gražiai“ ir gali sustiprinti prorusiškas jėgas.
Po tokio pareiškimo A. Valioniui teko atsiprašyti ir pareigas palikti. Politologų vertinimu, tuomet valdžia sureagavo daug geriau, o kai kuriems dabartiniams Lietuvos politikams trūksta supratimo, kaip tinkamai reikėtų reaguoti į provokacijas.
„Ten buvo visai kitokia situacija. Tuo metu ministras buvo situacija buvo A. Ažubalis. Ir jis visai kitaip suvadovavo: buvo aiškiai ir konkrečiai pasakyta, kad jokių komentarų nebus“, – teigia politologas Raimundas Lopata.
Jis neabejoja, kad anuomet valdžia sureagavo žymiai geriau nei dabar.
„Ši istorija blogai prasidėjo ir blogai tęsiasi. Aš manau, kad tokie dalykai nesprendžiami taip, kaip jie dabar sprendžiami. Tai gali būt klastotė, montažas. Kokie apskritai gali būt turinio svarstymai? Be to, tokie dalykai negali būti sprendžiami viešai“, – komentavo R. Lopata.
Žinome, kad A. Valionio pokalbis buvo
Paviešinta telefoninių pokalbių medžiaga abejoti ir Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius.
„Situacijos skiriasi tuo, kad pono A. Valionio pokalbis iš tiesų vyko. Ir jis žinojo, kad kalbasi su žurnalistu, tik, kaip suprantu, nežinojo, kad tai gali būti paviešinta, – teigia R. Vilpišauskas. – Šiuo atveju įrašyti pokalbių fragmentai ir net nėra iki galo aišku, kiek jie autentiški, ar tai iš tiesų tie asmenys, kurie nurodomi, ir ar tai nėra nuotrupos, kurios iškreipia pokalbio esmę. Daryti bet kokius vertinimus remiantis tokia paviešinta medžiaga, mano nuomone, yra netinkama ir bent jau nereikėtų to aptarinėti viešai“.
Su ambasadoriumi Azerbaidžane A. Žurausku LRT žurnalistams susisiekti nepavyko, o ambasadorius Vengrijoje R. Juška tikina, kad tokio turinio pokalbio, koks paviešintas internete, nebuvo.
Atšaukti, bet neatleisti – keistas kompromisas
URK klausimą, ar atšaukti diplomatus iš pareigų atidėjo iki pirmadienio. Šiame posėdyje turėtų dalyvauti ir pats A. Žurauskas bei R. Juška.
„Atšaukimas iš ambasadorių nereiškia išmetimo, atleidimo iš diplomatinės tarnybos, – aiškina Seimo URK pirmininkas Benediktas Juodka. – Jie lieka diplomatinėj tarnyboj. Juo labiau, kad ambasadorius R. Juška Vengrijoje dirba nuo 2009 metų – baigiasi ketveri metai ir tai reiškia, kad jis ir taip būtų atšauktas“.
Sprendimas, kad atšaukti ambasadoriai gali likti diplomatinėje tarnyboje ir ateityje tapti ambasadoriais kitose šalyse, politologo vertinimu, keistas.
„Tai atrodo kaip tam tikras kompromisas, kai jau reikia padaryti tai, kas buvo viešai pasakyta: kai vadovai pareiškė nepasitikėjimą ambasadoriais. Bet atrodo, kad trūksta teisinio pagrindo apskritai pasiūlyti jiems išeiti iš diplomatinės tarnybos, todėl sakyčiau, kad tai gana keistas sprendimas“, – sako R. Vilpišauskas.
Prezidentės atstovai sako, kad Dalia Grybauskaitė užsienio reikalų ministro siūlymo atšaukti ambasadorius iš pareigų kol kas nevertina ir laukia Vyriausybės teikimo. Pagal įstatymą, po Užsienio reikalų komiteto svarstymo ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu.
Premjeras Algirdas Butkevičius grįžęs iš atostogų savaitės pradžioje aiškiai pasakė, kad ambasadoriai prarado jo pasitikėjimą. Tiesa, dėl šio pareiškimo Ministras Pirmininkas susilaukė nemažai kritikos ir net skundo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl galbūt supainiotų viešųjų ir privačių interesų.
