Vilniaus savivaldybės sprendimas neleisti sausio 16-ąją prie Seimo rengti profsąjungų ir Socialistinio liaudies fronto mitingą demonstruoja valdžios baimę ir silpną laikyseną prieš masines žmonių protesto formas - tokias išvadas daro portalo balsas.lt kalbinti politologai.
Vilniaus savivaldybė atsisakė išduoti leidimą Socialistiniam liaudies frontui ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai sausio 16-ąją prie Seimo surengti tūkstantinį protesto mitingą. Motyvuota tuo, kad ateinančiais metais, minint sausio 13-osios dvidešimtmetį, numatyta daug renginių ir vietos protestuojantiesiems gali neatsirasti. Vietoje Seimo prieigų demonstrantams pasiūlyta rinktis Kalnų parke ar prie „Siemens“ arenos.
Kaip ir prieš dvejus metus, profesinės sąjungos mitinge ketina atkreipti valdžios dėmesį į sunkią ekonominę padėtį ir pareikšti nepasitenkinimą sprendimu turguose įvesti kasos aparatus.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė, filosofė Nida Vasiliauskaitė atkreipia dėmesį, kad viešų renginių išsigandusi valdžia linkusi juos kriminalizuoti. „Pati valstybė suvokiama kaip tokia, kurios kritika yra kriminalinis nusikaltimas,“ - kalbėjo mokslininkė.
Ji prisiminė, kaip sostinės valdžia blaškėsi prieš seksualinės tolerancijos eitynes ir teigė, kad valdžia demonstruoja silpnumą bei nesuvokimą, kokiems politiniams principams yra pati įsipareigojusi. „Vienu metu negalima vadintis demokratine valstybe ir taip reaguoti į tokias protesto akcijas,“ - žėrė kritikos N. Vasiliauskaitė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Dumbliauskas sutinka, kad sausio 13–osios dvidešimtmečio renginių svarbos argumentas, kurį savo motyvu pasitelkė Vilniaus savivaldybė, yra „rimtas ir gerbtinas.“
Kalbėdamas portalui balsas.lt, V. Dumbliauskas patvirtino, kad valdžia išsigandusi. Politologas pastebėjo, kad, praėjus dvejiems metams po sausio 16-ąją kilusių riaušių, neramumų tikimybė ženkliai sumažėjusi.
„Kaip pilietis, aš norėčiau, kad ir turguje man duotų čekį. Reikia apeliuoti, kad valstybės didžiausias turtas – mokesčiai,“ - dėstė V. Dumbliauskas, komentuodamas turgaus prekiautojų – smulkiųjų ir vidutiniųjų verslininkų pasipiktinimą Vyriausybės siūlymais įvesti turguose kasos aparatus.
Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto profesorius Algis Krupavičius taip pat abejojo, ar pasikartotų 2009-ųjų neramumai, tačiau mato, kad demokratinės tradicijos ir tvarka Lietuvoje nėra nusistovėję.
„Iš vienos pusės, valdžia šiek tiek gąsdina, bando pasakyti visuomenei, kad taip negalima ir taip neturėtų būti elgiamąsi, iš kitos pusės ji pati nėra užtikrinta, ar tie sprendimai geri,“ - kalbėjo mokslininkas, pridurdamas, kad valdžia bijo.
