Partijos „Tvarka ir teisingumas“ sprendimas nekelti kandidatu į prezidentus Valentino Mazuronio buvo klaida, nes V. Mazuronis turėjo realius šansus varžytis su Dalia Grybauskaite dėl šalies vadovo posto vietoje Zigmanto Balčyčio, tvirtina politikos ekspertai. Kad „tvarkiečiai“ išdalijo savo elektorato balsus kitiems kandidatams, pripažįsta ir pats V. Mazuronis, pasak kurio, partijos nedalyvavimas prezidento rinkimuose „nebuvo geriausias sprendimas“.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ šiuos prezidento rinkimus stebėjo iš šalies – „tvarkiečiai“ taip ir neišsiuntė savo kandidato į kovą dėl šalies vadovo posto. Nors Seimas ir nebalsavo dėl Konstitucijos pataisų, kurios būtų leidusios Rolandui Paksui siekti valstybės vadovo posto, šis vis tiek bergždžiai tikėjosi išvysti savo pavardę rinkimų biuletenyje.
Tuo metu kitas šios partijos lyderis V. Mazuronis, regis, buvo pasiryžęs stoti į rinkimų kovą, jei tik to prireiktų, tačiau jo partija į rinkimus taip ir neišleido.
Pats V. Mazuronis sprendimą partijai nekelti savo kandidato, kuris būtų galėjęs dalyvauti rinkimuose, laiko neteisingu. „Susiklostė tokia situaciją, kad „Tvarka ir teisingumas“ neturėjo savo kandidato šiuose prezidento rinkimuose. Manau, kad tai nebuvo pats geriausias sprendimas partijai, bet buvo priimtas toks sprendimas, demokratija tuo ir žavi, kad sprendžia dauguma.
Reiškia, aš nesugebėjau įtikinti kolegų partiečių dėl savo nuomonės teisingumo, galbūt neturėjau laiko, gal tiesiog to nepadariau, bet buvo toks priimtas sprendimas. Sutinku, kad mūsų partija taip prarado balsus“, – portalui LRT.lt kalbėjo „tvarkietis“.
Pasak politikos ekspertų, didžioji dalis „Tvarkos ir teisingumo“ elektorato savo balsus atidavė nepartiniam kandidatui Nagliui Puteikiui, puikiai pasirodžiusiam prezidento rinkimuose, bei Darbo partijos kandidatui Artūrui Paulauskui, šiuose rinkimuose iškovojusiam trečią vietą.
„Jei V. Mazuronis būtų dalyvavęs rinkimuose, A. Paulauskas ir N. Puteikis būtų pagrindiniai nukraujavę. Kažkiek V. Mazuronis balsų būtų nuskabęs ir iš socialdemokratų kandidato Zigmanto Balčyčio bei pačios Dalios Grybauskaitės“, – sako dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
Jam pritaria ir politologas Lauras Bielinis, pasak kurio, dėl V. Mazuronio dalyvavimo N. Puteikis ir A. Paulauskas būtų netekę daugiausia balsų, o Z. Balčytis esą galbūt kiek mažiau, mat socialdemokratai, kaip ir konservatoriai, turi nuolatinį rinkėją, o „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ rinkėjai lengviau vaikšto iš vienos stovyklos į kitą.
Abu politikos ekspertai teigia, kad V. Mazuronis turėjo realius šansus kovoti antrajame ture vietoj Z. Balčyčio. „V. Mazuronis per keletą kadencijų parodė didžiulį profesinį augimą, jis išaugo kaip politikas, vienas iš tų, kuris galėtų būti pretendentu į antrąją vietą rinkimuose“, – aiškina L. Bielinis.
Tam, kad V. Mazuronis būtų gerai pasirodęs, reikėtų ir paties R. Pakso palaikymo, sako V. Bruveris. „Jei R. Paksas būtų tikrai stengęsis ir sąžiningai reklamavęs V. Mazuronį kaip jo kandidatą, tai V. Mazuronio šansai būtų buvę tikrai geri, [...] jis turėjo labai gerus šansus būti antrajame ture“, – mano dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas.
Pats V. Mazuronis taip pat įsitikinęs, kad, partijai kėlus savo kandidatą į prezidento postą, rinkimai būtų buvę kur kas įdomesni.
„Kadangi leido kandidatuoti R. Paksui, V. Mazuronis partijoje buvo tarsi užmirštas. Matyt, tai yra partijos vidaus įtampos pasekmė“, – galimas priežastis iškelia L. Bielinis.
„Žinome jų tarpusavio santykius, – priduria V. Bruveris. – Švelniai tariant, jie yra sudėtingi, o pastaruoju metu – visiškai pakrikę. R. Paksas niekuomet nenorėjo, kad kažkas iš jo šalininkų stovyklos dalyvautų prezidento rinkimuose, kai jis pats negali dalyvauti. Prieš penkerius metus Česlovas Jezerskas buvo R. Pakso projektas, sukurtas nuskausminti V. Mazuronį, priminti jam, kad neįsijaustų.“
Dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas tęsia, jog V. Mazuronis esą visuomet laikėsi pozicijos, kad partija turi dalyvauti rinkimuose. „Greičiausiai save turėjo omenyje pirmiausia. [...] Jaunasis „mazuroniukas“, kuris tėvo poziciją įgarsino prieš kelis mėnesius, mano nuomone, visiškai teisus – partija nekelia kandidato prezidento rinkimuose, ir jai tai kenkia“, – portalui LRT.lt kalbėjo V. Bruveris.
Priminsime, kad po to, kai partijos „Tvarka ir teisingumas“ valdyba į prezidento postą nutarė kelti R. Pakso kandidatūrą, nors R. Pakso buvo neįmanoma registruoti kandidatu, šios partijos narys Andrius Mazuronis pareiškė, kad tokiu sprendimu partija „prezidento rinkimuose nusprendžia neturėti savo kandidato, taip netiesiogiai paremdama dabartinę prezidentę bei savo potencialius rinkėjus perleisdama kitoms partijoms“.
Kad partijoje nėra vieningos pozicijos, galima spręsti ir iš nuomonių pasidalijimo. Štai R. Paksas išreiškė paramą socialdemokratų kandidatui Z. Balčyčiui ir antrajame prezidento rinkimų ture, tuo metu V. Mazuronis teigė dar neišsirinkęs „geriausio Lietuvai sprendimo“.
„R. Paksas palaiko Z. Balčytį. Dar liko pusantros savaitės, aš klausysiu debatų, žiūrėsiu į pretendentus ir palaikysiu patį geriausią Lietuvai sprendimą. Šiuo metu dar vyksta rinkiminė kampanija, dar analizuoju pretendentus ir tikiuosi, kad antras turas suteiks daugiau diskusijų, nuomonių. Dar yra laiko apsispręsti“, – portalui LRT.lt kalbėjo V. Mazuronis.
