„Jie praras postus Vyriausybėje ir Seime, bet, matyt, tam tikrą politinę įtaką išlaikys, jų frakcija toliau Seime veiks ir tikrai bus gana įtakingi ir, matyt, vis tiek LLRA bus savotiškas natūralus sąjungininkas dabartinei valdančiajai koalicijai, jeigu kils problemų su Seimo opozicija“, - BNS sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius.
Anot jo, tą lems valdančiųjų partijų - socialdemokratų, Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ - ideologinis artumas tautinėms mažumoms jautriais klausimais.
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Jūratė Novagrockienė mano, kad LLRA pasitraukimas atriš jai rankas labiau kritikuoti Vyriausybę, aktyviau skųstis neva patiriama diskriminacija.
„Negalime sakyti, kad LLRA vienašališkai rems (valdančiuosius), jinai rems tik tada, kai jai bus tikrai naudinga, o daugeliu atvejų jinai gali prisidėti ir prie opozicijos, gali labiau kritikuoti Vyriausybę - čia nevienareikšmė situacija“, - sakė politologė.
Politologai sutartinai sakė, kad LLRA pasitraukimas sprendimų priėmimo praktiškai nepaveiks, nes koalicija buvo perteklinė ir išlaiko daugumą ir be LLRA.
Tiek J.Novagrockienė, tiek A.Krupavičius taip pat teigė, kad LLRA pasitraukimas iš valdančiosios koalicijos Lietuvos santykių su Lenkija pabloginti neturėtų.
„Aš manau, kad Lenkijos politikai turi pakankami sveiko proto, nors gali būti vienas kitas radikalas Lenkijoje, kuris galėtų dviprasmiškai traktuoti naują situaciją, tai yra koalicijos darbą be LLRA. Bet manau, kad lenkų politikai vertina susiklosčiusią situaciją kaip Lietuvos vidaus reikalą“, - sakė A.Krupavičius.
Valdančiąją centro kairės koaliciją su LLRA sudarė 89 parlamentarai iš 141, dabar joje lieka 81 narys.
