„Nebuvo jausmo, kad kalbėję kandidatai atstovautų savo politinėms jėgoms, kalbėtų kaip savo partijų lyderiai. Pasirodė, kad už save kalba vienmandatininkai“, – Eltai po įvykusių debatų sakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Anot politologės, to priežastis gali būti neseniai prasidėjusi aktyvi rinkimų kampanija. Kaip pažymėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili, vieną didžiausių nuostabų debatų metu jai sukėlė socialdemokratas Gintautas Paluckas, pareiškęs, kad nepritaria Stambulo konvencijos ratifikavimui.
„Trūko palyginimo su tuo, kas yra programoje. Nesuprasi, ką šiandien atstovavo Gintautas Paluckas – save ar socialdemokratus. Jų programoje yra parašyta juodu ant balto, kad perkelsime Europos Sąjungos direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje į mūsų teisę“, – tikino politologė.
Įžvelgė populizmo
Vilniaus universiteto (VU) Politikos komunikacijos tyrimų centro mokslininkė Giedrė Vaičekauskienė antrino, kad šioje vietoje pradėjo atsiskleisti populizmo elementai.
„Politikų tikslas debatuose yra įtikinti rinkėjus, kad jie yra patikimi, yra už teisingesnę Lietuvą, gražesnę jos ateitį. (...) Kai kurie politinių jėgų atstovai labiau sutirštino spalvas, dramatizavo ir ieškojo temų, kuriomis galėtų labiau patikti masiniam rinkėjui“, – aiškino G. Vaičekauskienė.
„Pavyzdžiui, Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) sąrašo lyderis Artūras Orlauskas išaukštino skaičius, mojavo statistinėmis lentelėmis. Visgi norisi patikrinti, kas yra tų statistikų autoriai ir kuriais metais tai buvo skelbta“, – pabrėžė mokslininkė.
Tam pritarė ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili. Jos teigimu, debatų metu A. Orlauskas manipuliavo skaičiais.
„Pono Orlausko kalboje buvo gausu absoliutinių skaičių – 1,5 milijardo, 300 milijonų. Žmogui, kuris kasdien nevarto valstybės biudžeto, o gauna į keturis skaičius sutelpantį atlyginimą, yra sunku pamatyti visą vaizdą, tas sumas valstybės mastu. Taip bandoma daryti įspūdį rinkėjams, bet norėtųsi matyti tuos skaičius procentais“, – sakė ji.
Pokytis premjerės kalboje
Savo ruožtu VU mokslininkė G. Vaičekauskienė pastebėjo, kad premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį vykusiuose debatuose nevengė pažymėti Vyriausybės nuveiktų darbų svarbą.
„Premjerės vaidmuo šiuose debatuose dažnai buvo bandyti atvesti į realybę, kuri nėra tokia, kaip kalbėjo kai kurie kandidatai. Tačiau prezidentinių debatų metu negirdėjau, kad kandidatė Šimonytė pasigirtų, ką Vyriausybė yra padariusi gerai. Šį kartą to buvo“, – teigė ji.
Liko neaiškumų: stebisi požiūriu į imigraciją
Kaip nurodė G. Burbulytė-Tsiskarishvili, nuostabą debatų metu jai kėlė Nacionalinio susivienijimo sąrašą į Seimą vedančio Vytauto Sinicos pareiškimai, kad masinė darbo imigracija įgavo kolonizacijos mastą, o atvykę ir už mažesnį uždarbį sutinkantys dirbti užsieniečiai „numušinėja“ darbo atlygį Lietuvoje.
„Masinė darbo imigracija įgavo kolonizacijos mastą šią kadenciją Lietuvoje. (...) Šiandien tapome TOP5 ES nedarbo šalyje, turime didžiulį nedarbą ir imigracija sudaro galimybes verslui samdyti mažai apmokamus žmones, blogomis darbo sąlygomis, kuriais mielai sutinka iš Azijos šalių atvykę žmonės ir taip numušinėti darbo atlygį Lietuvoje“, – ELTA kandidatų į Seimą debatų metu kalbėjo V. Sinica.
Penktadienį Eltos organizuotuose debatuose susitiko Lietuvos socialdemokratų partija, Nacionalinis susivienijimas, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Rugsėjo 12 dieną vyksiančiuose paskutiniuose Eltos rengiamuose debatuose diskutuos Laisvės partijos, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, partijos „Laisvė ir teisingumas“ ir Lietuvos regionų partijos atstovai.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.
,,Kas tas eurokomisaras Andrius Kubilius? Kaip jis pedofilui žydui dovanojo„Lietuvos kurą“, o vėliau pridėjo dar 18 mln. litų iš biudžeto – kodėl būtina panaikinti senaties terminą korupciniam nusikaltimams?''
